Kalbėti pradėjusių verslininkų dėmesio centre – „Vilniaus vystymo kompanija“ (VVK), kurios buvęs vadovas Renatas Dūdonis po kilusių skandalų pavasarį buvo atleistas iš darbo.
Šiltnamio sąlygos trims įmonėms
Su 15min informacija pasidaliję bendrovių atstovai išanalizavo 24 viešuosius pirkimus, kuriuos rengė VVK. Bendra jų vertė – daugiau nei 134 mln. litų (38 mln. eurų).
Didžiuliai konkursai rengti taikant riboto konkurso procedūras. Labiausiai juose stebino sąlygos. Pagrindiniu vertinimo kriterijumi (9 iš 24 konkursų jo lyginamasis svoris buvo 90 iš 100, likusiuose 70 iš 100) tapo sąlyga, kad tiekėjas per pastaruosius penkerius metus būtų įgyvendinęs kuo daugiau didesnių nei 500 tūkst. litų (145 tūkst. eurų) sutarčių.
Toks kriterijus buvo taikomas net ir tais atvejais, kai perkamų darbų vertė buvo gerokai didesnė nei pusė milijono.
„Kyla pagrįsta abejonė dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, nes nustatydama kvalifikacinės atrankos kriterijus ji nesivadovavo Viešųjų pirkimų įstatymu, kuriame aiškiai nurodoma, kad vykdant pirkimus turi būti atsižvelgta į objekto specifiką. Kokia prasmė vykdant 13 mln. litų projektą vertinti, kiek įmonės sudarė sutarčių už 500 tūkst. litų?“ – stebėjosi statybų įmonės atstovas.
Verslininkai neslėpė, kad tokia sistema sukurta tik dėl to, kad būtų galima sudaryti išskirtines sąlygas kelioms stambioms statybų bendrovėms, tuo pačiu sukuriant neįveikiamas kliūtis naujiems žaidėjams rinkoje.
Kaip tokia sistema veikia praktikoje? Iš 134 UAB „Irdaiva“ laimėjo konkursų, kurių vertė 41 mln., UAB „LitCon“ – 34 mln. ir AB PST („Panevėžio statybos trestas“) – 26 mln. Bendrai tai daugiau nei 100 milijonų.
Likę pinigai nukeliavo UAB „Ekstra statyba“, UAB „Kaminta“, UAB „Eigesa“, UAB „Dzūkijos statyba“, UAB „Avona“ ir kitoms įmonėms.
Verslininkai kelia klausimą, ar tokia padėtis sostinės statybų rinkoje nėra klasikinis kartelis, kai kelios įmonės pasidalina rinką ir gali derinti savo kainas, o naujiems žaidėjams į ją patekti ir konkuruoti kelias užkirstas?
Pirkimų rezultatai pribloškia
Atidžiau pažvelgus į kai kuriuos pirkimus susidaro įspūdis, kad buvusi VVK vadovybė sąmoningai stengėsi pirkti kiek galima brangiau.
Vienas tokių pavyzdžių – Vilniaus Markučių lopšelio darželio modernizavimo konkursas. Pirmą kartą jį laimėjo bendrovių „Avona“, „Struktūra“, „Ukmergės statyba“ ir „Vilungė“ grupė, pasiūliusi darbus atlikti už 2,8 mln., tačiau pirkimas buvo nutrauktas dėl per didelės kainos.
Suorganizavus pakartotinį pirkimą, jį laimėjo UAB „LitCon“ su dar dvejomis įmonėmis, bet jau už 3,2 mln. litų. Nors kaina buvo 400 tūkst. litų didesnė, nei pasiūlyta prieš tai, šį kartą ji per didelė nepasirodė.
Yra ir dar labiau akis badančių pirkimų. Antai, Vilniaus Levo Karsavino vidurinės mokyklos pastato atnaujinimo konkursas. Jį laimėjo UAB „Irdaiva“ kartu su UAB „Ukmergės statyba“ už 5 mln. litų. Konkursas buvo nutrauktas, o paskelbus jį antrą kartą konkursą vėl laimėjo tos pačios įmonės, bet jau už 6,15 mln. litų.
Pakartotinių pirkimų metu didėjančios darbų kainos nebuvo vienintelis būdas reikiama linkme nukreipti kuo daugiau valstybės lėšų. 15min redakcijai pateiktos tipinės VVK sutartys aiškiai rodo, kad kainas buvo galima gerokai išpūsti jau laimėjus pirkimą.
Sutartyse nurodoma, kad „sąmatiniuose skaičiavimuose pateikti darbų kiekiai yra orientaciniai. Sutarties vykdymo metu jie gali kisti iki 50 proc.“ Kitaip tariant pagal tokią sutartį 6 mln. litų sutartis mokesčių mokėtojams gali pabrangti dar 3 mln., jei rangovas nuspręs „patikslinti“ darbų kainą.
VVK: natūralu, kad laimi tie patys
Nuo birželio VVK vadovaujantis Andrius Velutis 15min teigė, kad nuolatos laiminčios tos pačios bendrovės stebinti neturėtų: „Įmonių grupių, kurios nuolat tarpusavyje bendradarbiauja siekdamos laimėti viešuosius pirkimus ir įvykdyti sutartis, veikla yra natūralus procesas, nes formuojasi gerosios patirties pagrindu.
Toks veikimo principas panašus į klasterius, kai įmonės jungiasi ir bendradarbiauja siekdamos bendrų tikslų. Lietuvos statybų rinkoje yra nemažai mažų ir didelių statybos įmonių, kurios gali bendradarbiauti tarpusavyje, jungtis į grupes bei konkuruoti su jau susikūrusiomis grupėmis.“
Pasak jo, statybos darbai neretai yra finansuojami iš įvairių paramos fondų pagal įvairias paramos programas, todėl pirkimus tikrina Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba, projektus finansuojančios institucijos bei kitos tarnybos.
Pirkimo vykdytojas nėra sulaukęs vertinimų, jog atrankos sąlygos prieštarauja viešuosius pirkimus reglamentuojantiems teisės aktams. Visada vykdant pirkimus atsižvelgiama į Viešųjų pirkimų įstatymą, Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas bei Lietuvos teismų praktiką.
Informacija apie pirkimus, taip pat sudarytos sutartys yra skelbiamos viešai. Bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“ vertina rinkos dalyvių pastabas ir kviečia teikti rekomendacijas siekiant viešųjų pirkimų skaidrumo.
A.Velutis pabrėžė, kad supaprastintos procedūros ir atrankos kriterijai ne riboja, o kaip tik skatina konkurenciją.
„Pirkimus vykdant supaprastintų skelbiamų derybų būdu ir taikant minėtą atrankos kriterijų siekiama sudaryti galimybę projektų įgyvendinime dalyvauti ir didelėms, ir mažoms įmonėms, taip pat įmonėms, turinčioms mažiau patirties.
Minėta sąlyga neleidžia monopolizuoti statybų rinkos. Pirkimuose dalyvauti ir laimėti gali ne tik didelės, įvairios patirties turinčios bei finansiškai stiprios įmonės, bet ir tos įmonės, kurios dėl savo dydžio, patirties trūkumo ar kitų aplinkybių dalyvauti pirkimuose neturėtų galimybės.
Atrankos kriterijai lemia, kad netgi didelės įmonės yra priverstos jungtis su kitomis įmonėmis ir bendradarbiauti. Tokiu būdu mažos įmonės įgyja ne subrangovo, o lygiaverčio ūkio subjektų grupės partnerio teises“, – sakė VVK vadovas.
Ydinga praktika
15min kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) prašydama paaiškinti, kaip tokie pirkimai dera su Viešųjų pirkimų įstatymu. Tarnybos atstovė spaudai Vita Ramanauskaitė nurodė, kad pirkimą atšaukti dėl per didelės kainos, o pakartotinai pirkti už dar brangiau yra itin ydinga praktika, tačiau ji gali susiformuoti ir dėl perkančiosios organizacijos nekompetencijos:
„Tokia praktika yra vienareikšmiškai bloga, tiesa, ji nebūtinai yra piktybinė: gali būti nulemta iš anksto nepadarytų namų darbų, pvz., netinkamo lėšų planavimo būsimam pirkimui. Perkančioji organizacija tokiose situacijose pamiršta savo prievolę racionaliai naudoti lėšas.“
Ji patikino, kad didesniuose pirkimuose nutraukti pirkimą ir vėliau pirkti už didesnę kainą sudėtinga, nes pirkimo nutraukimui reikia VPT sutikimo, tačiau supaprastintuose pirkimuose šiuo aspektu piktnaudžiaujama.
Pasak jos, 150 tūkst. Eur sutarčių vertinimas dideliuose pirkimuose, VPT vertinimu, yra neproporcingai pasirinktas kvalifikacinės atrankos kriterijus, kuris vargu ar padėtų išsirinkti geriausią rangovą.
„Riboti konkursai turėtų būti rengiami, kai tikimasi sulaukti labai didelio dalyvių skaičiaus arba siekiama sudaryti pirkimo sutartį su itin aukštos kvalifikacijos tiekėjais, tačiau praktika rodo, jog ribotus konkursus su nustatomais kvalifikacinės atrankos kriterijais dažniausiai renkamasi tais atvejais, kai norima parinkti konkretų tiekėją. Iš esmės VVK vykdomiems pirkimams, įvertinus projektų pobūdį, šio pirkimo būdo rinktis nereikėtų niekuomet, nes tai iš tiesų apriboja konkurenciją“, – nurodė ji.
Konkurencijos tarybos tyrimai
Konkurencijos tarybos atstovė Ieva Račickaitė 15min informavo apie jau atliktus tyrimus sostinės statybos rinkoje. Per pastaruosius trejus metus jų buvo trys. 2013 m. viename iš tyrimų figūravo UAB „LitCon“.
„Norime atkreipti dėmesį, kad perkančiosios organizacijos, nustatydamos sąlygas, turi užtikrinti konkurencingą viešųjų pirkimų procedūrą. Tai reiškia, kad reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs bei aiškūs ir nesudaryti pagrindo konkurencijos ribojimui.
Jei perkančioji organizacija užtikrina konkurencingą procedūrą ir adekvačius kvalifikacinius reikalavimus, tai, kad viešuosius pirkimus laimi tos pačios įmonės, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos Konkurencijos įstatymo nuostatos.
Vis dėlto, tų pačių įmonių dominavimas viešuosiuose pirkimuose gali būti ženklas, kuris, kartu su kitais įrodymais, gali atskleisti draudžiamą susitarimą tarp viešojo pirkimo dalyvių, pateikiant suderintus pasiūlymus“, – teigė ji.
Pasak jos, atidžiai turi būti vertinamas ir bendrovių noras grupėmis dalyvauti pirkimuose bei derinti kainų pasiūlymus: „Statybų sektoriuje neretai pasitaiko, kad bendrovės konkursinius pasiūlymus teikia veikdamos jungtinės veiklos pagrindu.
Atkreipiame dėmesį, kad ūkio subjektams nėra savaime draudžiama viešuosiuose pirkimuose dalyvauti bendros jungtinės veiklos pagrindu. Vis dėlto, jei bendrovės turi pajėgumų ir išteklių individualiai dalyvauti šiuose viešuosiuose pirkimuose ir nepagrįstai susitaria pateikti bendrus komercinius pasiūlymus, tokie bendrovių veiksmai taip pat gali prieštarauti konkurencijos teisės reikalavimams.“
