Vietoje sporto rūmų – multifunkcinis kompleksas
Netoli pačio Naujosios Akmenės centro stūkso sporto rūmai. Trijų aukštų
sporto paskirties pastate iki 1996 m. veikė baseinas, kuris, deja, dėl brangių energetinių išteklių ir pasenusios įrangos buvo uždarytas, liko naudojama tik futbolo-krepšinio sporto salė.
„Labiausiai genda mašina, kai ji nevažiuoja – taip ir su sporto rūmais. Todėl kilo mintis atgaivinti juos – kad žmonės turėtų ką veikti po darbo, galėtų aktyviai praleisti laisvalaikį. Lietuvoje yra didelė problema su žmonių nuskendimu, tokių atvejų būna apie 100 per metus, todėl atgaivintas kompleksas atliktų ir socialinę funkciją – vaikai turėtų kur išmokti plaukti“, – entuziastingai pasakoja Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.
Mero vizijoje – ne šiaip renovuotas pastatas, bet rūmų konversija į šiuolaikinį kompleksą, kur ką veikti rastų visa šeima.
Projekto viešąjį pirkimą rasite paspaudę šią nuorodą.
„Suprantame šiuolaikinių žmonių poreikius – jiems svarbu vienoje vietoje gauti visas paslaugas. Todėl pagal pirminį sumanymą iš esamų penkių plaukimo takelių turėtų likti trys, o likęs plotas būtų išnaudotas šeimos poilsiui. Pavyzdžiui, ateina šeima: žmona plaukioja ir sportuoja su treniruokliais, vyras žaidžia krepšinį, o vaikai gali pliuškentis jiems pritaikytuose vandens pramogų zonose. Pasportavę visi susitinka pirtyje, o vakarą baigia čia pat esančioje maitinimo įstaigoje“, – planus dėsto meras.
Nors tokia pirminė vizija, tačiau rajono valdžia nusiteikusi lanksčiai žiūrėti į pertvarkas: jei būtų nuspręsta, kad sportininkų ruošimui reikalingas 25 metrų baseinas ir prie to prisidėtų centrinė valdžia, tada būtų planuojamos prie esamo pastato priestatas su pramogų zona.
Mato bendrą darbą su verslu
Kad vizija taptų kūnu, reikalingos investicijos. V.Mitrofanovas teigia, kad rajonas tvarkosi gerai, jo skolų našta yra viena mažiausių šalyje, tačiau projektą norima vystyti kartu su verslu.
Akmenės rajono privalumai
- Akmenės rajonas įsikūręs Lietuvos ir Latvijos pasienio teritorijoje
- Investicijos į Akmenės rajoną kasmet didėja
- Akmenės rajono savivaldybė patenka į savivaldybių penketuką, turinčių mažiausius skolinius įsipareigojimus
- Vidutinis darbo užmokestis (bruto) Akmenės rajone (622,6 Eur) didesnis nei Šiaulių apskrityje (540,9 Eur)
- Akmenės rajone drąsiai renkasi investuoti užsienio įmonės
- Vandens pramogų ir paslaugų trūksta ne tik aplinkiniuose rajonuose, bet ir Latvijos pasienio teritorijos savivaldybėse
- Suformuoti žemės sklypai ir kuriama infrastruktūra Akmenės laisvojoje ekonominėje ir Ventos pramoninėje zonose
„Viešojo ir privataus subjektų partnerystė yra vienas pažangiausių būdų plėtoti projektus, tai labai populiaru Vakarų Europoje, tik mes kažkodėl į tai žiūrime nepatikimai – pradedame skaičiuoti labai supaprastintais būdais. Niekas nekelia klausimo, kodėl, kai statome savo namus, paskolą paimame pusę milijono, o po 25-erių metų grąžiname 650 tūkst. eurų. Užmirštama, kad atėjęs investuotojas ne tik atnaujintų rūmus, būtų jų operatorius, tačiau į galutinę kainą įeitų ir dalis paslaugų, kurios būtų suteiktos“, – sako Akmenės rajono savivaldybės meras.
Privatus investuotojas būtų atsakingas už sporto rūmų projektavimą, statybos darbus, įrengimą ir komplekso priežiūrą. Taip pat jam būtų suteikta galimybė vykdyti komercinę veiklą teritorijoje, kuri yra šalia sporto komplekso. Hektaro ploto sklype galima statyti kad ir prekybos centrą. Numatoma, kad darbai turėtų būti padaryti per trejus metus, o partnerystė truktų 25-erius: visą šį laikotarpį savivaldybė mokėtų metinį mokestį.
Meras vardina ir daugiau tokio bendradarbiavimo privalumų – verslas labiau skaičiuoja pajamas ir išlaidas, jis labiau orientuotas į klientų pritraukimą, todėl nekiltų bėdų dėl veiklos efektyvumo. Maža to, rajonas pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką ir užtikrinti dalies klientų srautą.
Privalumas – rajono vieta
Meras pripažįsta – pokalbiuose su verslininkais išgirstama nuogąstavimų tiek dėl rajonų demografinės padėties, tiek dėl ilgalaikio bendradarbiavimo perspektyvų.
„Kartą išgirdau man tiesiai sakant – šiandien jūs meras, jums baseinas reikalingas. Rytoj ateis kitas meras, jam bus jau bažnyčia reikalinga. Suprantu investuotojų nuogąstavimus dėl rizikos, tačiau mes siūlome rimtą bendradarbiavimą ir esame numatę saugiklių“, – teigia V.Mitrofanovas.
Rajonas turi didelę aplinkos apsaugos rėmimo programą, iš kurios 20 proc. lėšų turi būti skiriama sveikatinimo paslaugoms. Šiuo metu šios lėšos yra išdalinamos įvairioms organizacijoms, o jos galėtų būti nukreiptos pirkti sveikatinimo paslaugas iš baseino valdytojo, pavyzdžiui, rytinėmis valandomis – tuomet baseino paslaugomis galėtų naudotis tiek moksleiviai, tiek neįgalūs žmonės, tiek traumas patyrę asmenys, nes šalia baseino yra ligoninė.
Rajone veikia ir tolimesnes investicijas planuoja stambios įmonės, tokios kaip „Akmenės cementas“, „Eternit Baltic“, „Bigso“, „Naujasis kalcitas“, „Viking Industrier“ ir kitos, kurios samdo šimtus darbuotojų. Jau dabar dalis šių įmonių perka sporto paslaugas, todėl tikėtina, kad atnaujinus savo veiklą baseinui, jos taps klientėmis ir dar labiau rūpinsis savo darbuotojų laisvalaikiu ir sveikata.
„Pagaliau svarbi ir rajono geografinė padėtis. Paimkime, kad ir Uteną – ten vieni ežerai. Mūsų rajonas nepasižymi vandens telkiniais, todėl klientų būtų ir žiemą, ir vasarą. Antra, artimiausi baseinai yra Šiauliuose ir Mažeikiuose, tai neprivažinėsi. Trečia, esame pasienyje, visai šalia Latvijos gyvenviečių. Jau dabar mūsų prekybos centrai ir turgus pilni latvių, atsiradus baseinui būtų srautas ir iš ten“, – dėsto meras.
Meras neslepia – su naujuoju sporto kompleksu sieja ne tik naujų sveikatinimo paslaugų teikimą, bet ir bendro investicinio klimato pagerėjimą. „Tokios įstaigos atsiradimas sukurs apie dešimt naujų darbo vietų, taip pat padidins regiono patrauklumą. Jau dabar sunku prisišaukti specialistų, todėl tai būtų privalumas, kai jauni specialistai turėtų visas darbo ir poilsio sąlygas viename mieste. Tai būtų pagalba tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui“, – optimizmo gaida baigia meras.
