Vystantis pramonei ir plečiantis verslui, išsaugoma ir istorinė praeitis bei kultūros paveldas – visa tai dera tarpusavyje ir suteikia rajonui savitumo.
Pramonės kodas Mažeikiuose
Mažeikių verslumo ir inžinerinis kodas, kurį rajono verslininkai išlaiko, tobulina ir pastaraisiais dešimtmečiais, susiformavo dviejų gamyklų – praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje pastatytos kompresorių gamyklos, moderniausios ir didžiausios visoje Sovietų Sąjungoje, ir 9-ajame dešimtmetyje užbaigtos statyti naftos perdirbimo gamyklos (dabar AB „Orlen Lietuva“) – bei kitų stambesnių rajono įmonių bazėje.
Mažeikiuose veikia akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ – naftos perdirbimo įmonė, valdanti vienintelę Baltijos šalyse naftos produktų gamyklą, naftotiekių ir produktotiekio tinklą bei jūrinį naftos terminalą, gaminanti ir parduodanti naftos produktus. Ji viena žinomiausių ir itin didelę įtaką Lietuvos ekonomikai darančių bendrovių, didžiausia šalyje mokesčių mokėtoja, didžiausia Lietuvos bendrovė pagal pajamas ir viena didžiausių šalies eksportuotojų, tiekianti benziną ir dyzeliną ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims, eksportuojanti į Vakarų Europą, JAV, Ukrainą ir kitas šalis.
Be AB „Orlen Lietuva“, išskirtini dar keturi svarbūs gamybiniai pramonės sektoriai: mašinų ir metalo gaminių gamybos, medienos gamybos, maisto gamybos ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo, baldų gamybos.
Mašinų ir metalo gaminių gamybos sektoriuje veikia iki 50 įmonių, iš kurių per dešimt plačiai žinomos už šalies ribų. Ypač aktyviai rajone spurtavo žemės ūkio mašinų gamybos įmonės. Pradžia – nedidelė įmonė Kapėnų kaime, išaugusi į šiuolaikinę žemės ūkio technikos gamyklą UAB „Western Fabrications“. Jos pavyzdžiu susikūrė kelios mažesnės įmonės. Gausiausia grupė įmonių, gaminančių metalo konstrukcijas statyboms. Bene didžiausius pajėgumus šiuo metu turi UAB „Litvija“, pagaminanti per 500 t metalo konstrukcijų per mėnesį.
Medienos gamybos įmonės nėra labai didelės, tačiau jos išsiskiria labai aukštos kokybės gaminiais. Maisto gamybos ir žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės UAB „Unilever Lietuva ledų gamyba“, AB „Pieno žvaigždės“ filialas Mažeikių pieninė, UAB „Rapsoila“ ir kitos gerai žinomos Lietuvoje ir už jos ribų. Ypač sėkmingai pastaruoju metu veikia viena didžiausių baldų gamybos įmonių – UAB „Lyra Group“, kuri kasmet plečia gamybą.
Iš kitų ūkio šakų išsiskiria energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių: rajone veikia vėjo elektrinių parkas, taip pat nemažai nedidelių hidroelektrinių (daugiausia ant Virvytės ir Ventos upių), ypač daug sumontuota saulės elektrinių. Keletas rajono statybos įmonių gana sėkmingai vysto veiklą ir yra žinomos Lietuvoje bei laimi svarbius konkursus.
Paslaugų sektoriuje svarbiausios kryptys: naftos produktų didmeninės ir mažmeninės prekybos, sėkmingai veikia apie dešimt logistikos įmonių, didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus lyderė – UAB „Grūstė“, kurios parduotuvės išsidėsčiusios ne tik Mažeikiuose, bet ir šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje, Šiauliuose ir kitur.
Mažeikių plėtra prasidėjo nuo verslo
Mažeikių, kaip miesto, plėtros aplinkybės glaudžiai susijusios su verslu jau nuo senų laikų. 1886 m. šiame mieste veikė keturios krautuvės, dvi smuklės ir dvi alinės. 1893 m. – jau 13 krautuvių ir penkios smuklės. Pirmoji įmonė – antrinių žaliavų (skudurų, kaulų ir pan.) perdirbimo, žemaičių vadinta „škurline“ – atidaryta 1895 m., joje dirbo apie 40 darbininkų. Netrukus atidarytas Faivelio Meco kavos ir degtukų šiaudelių fabrikėlis, J. Avracho koklių fabrikas, dar skardos dirbinių, puodų, muilo, saldainių ir kitos smulkios įmonės, kur dirbo po keletą žmonių, o kur dar įvairūs amatininkai: batsiuviai, siuvėjai, kirpėjai, patys sugebėję susikurti darbo vietą. Trys broliai Ildifonsas, Anicetas ir Kostas Šadauskai likviduoto degtukų fabriko vietoje 1932 m. atidarė „Pirmą lietuvių brolių Šadauskų alaus bravorą“. Tuo metu visą alaus pramonę Lietuvoje valdė žydų tautybės verslininkai, jie buvo susibūrę į sindikatą ir naujo gamintojo atsiradimas alaus rinkoje nebuvo malonus, prasidėjo konkurencinė kova. Visuomet kaip teigiamas pavyzdys buvo rodomas Šadauskų bravoras, sėkmingai atlaikęs konkurenciją ir produkcijos boikotą, atidaręs keturis urmo sandėlius, šešis restoranus, dešimt barų ir daug alinių. Pagal apyvartą tai buvo didžiausia Mažeikių įmonė, tačiau vyraujanti pramonė Mažeikiuose buvo linų apdirbimas. Mieste veikė trys linų perdirbimo įmonės. Maisto gamintojai: G. Kogano ledų, A. Varno saldainių, O. Ilterio dešrų dirbtuvės – savo produkciją gamino ne vien Mažeikiams.
Mažeikių rajonas didžiuojasi gausiu kultūros paveldu
Mažeikių rajono savivaldybė daug dėmesio skiria ne tik pramonei, verslui, bet ir kultūros paveldo išsaugojimui, sklaidai. Restauruojami, remontuojami vertingi pastatai, liaudies meistrų sukurti mažosios architektūros šedevrai, tvarkomas kraštovaizdis.
Svetingai priima trys dvarų sodybos: Dautarų, Pavirvytės ir Renavo. Puikiai sutvarkyti pagrindiniai dvarų pastatai, išsaugota daug autentikos, kūrybingai vedamos ekskursijos, vykdomos edukacinės, pažintinės programos.
Taip pat lankytojų laukia neseniai restauruotas Sedos vandens malūnas, kuriame įsikūrusi Kasdienybės meno galerija. Apžiūrėti galima ir vienintelį rajone medinį Purplių vėjo malūną. Vandens malūnai yra Viekšniuose ir Guduose, tačiau kol kas abu nekantriai laukia restauravimo.
Mažeikiuose, dažnai vadinamuose naftininkų miestu, galima apžiūrėti garsaus tarpukario architekto Mykolo Songailos projektuotą banko pastatą, pasigrožėti sena geležinkelio stotimi ir kitais geležinkeliečiams priklausiusiais pastatais.
Kraštą puošia 13 piliakalnių. Iš jų trys – Gyvolių ir du piliakalniai su gyvenviete Daubariuose – pritaikyti lankytojams. Šie piliakalniai sutvarkyti, nuolat prižiūrimi. Jų ir kitų piliakalnių teritorijose organizuojami renginiai.
Rajonas išsiskiria gausiu ir vertingu sakraliniu paveldu – katalikų bažnyčiomis, Dievo Motinos dangun ėmimo cerkve, Evangelikų liuteronų bažnyčia, kurios bokšte savivaldybės lėšomis įrengtoje apžvalgos aikštelėje gali apsilankyti bei miesto panorama pasigrožėti ir kitų konfesijų atstovai.
Kultūros paveldo išsaugojimas suteikia prasmės
Tęsdama pradėtus darbus, savivaldybė šiemet dalyvauja projekte „Išmanusis miestas VI“ ir stengiasi išlaikyti bei antram gyvenimui prikelti dar daugiau pastatų ir teritorijų. Tai jiems padaryti padės žurnalo „Structum“ organizuojamo konkurso dalyviai – aukštųjų mokyklų studentai ir profesionalai, bendradarbiaudami su verslu.
