Portalo „Aruodas.lt“ vadovė Viktorija Steponavičiūtė 15min sakė, kad skelbimuose pastebimi tokie užrašai kaip „Turto vertinimas atitinka pardavimo kainą“, „yra padarytas buto vertinimas, – vertinime nurodyta vertė atitinka pardavimo kainą“ ir pan. Tiesa, ji atkreipia dėmesį, kad tokių skelbimų nėra daug.
„Kol kas negalėtume sakyti, kad yra tam tikra tendencija dėl tokios informacijos skelbimuose, bet, matyt, skelbimų autoriai tai minėdami nori pagrįsti kainą, informuoti susidomėjusius asmenis, kad turtas tiek ir įvertintas (gali būti ypač aktualu perkantiems su banko paskola ir pan.)“, – 15min sakė ji.
Jie tik pažiūri į skelbimus ir galvoja, kad kaina turėtų būti tokia, o kodėl tokia, nepagrindžia, – sakė V.Kelmelė.
Pirkėjams kyla mažiau klausimų
Nekilnojamojo turto agentūros „Urban estate“ brokerė Vilma Kelmelė prie vieno savo skelbimo yra pridėjusi prierašą, jog „yra atlikta preliminarus NT vertinimas, kuris atitinka pardavimo kainą“. Anot jos, kada pardavėjas užkelia kainą ir ji neatitinka vertės, pirkėjai susiduria su problemomis imant paskolą. Bankas tiesiog nesuteiks didesnės sumos nei nurodyta turto vertinime.
Tiesa, V.Kelmelė 15min tvirtino taip dirbanti visuomet ir laiko tai profesionalumo ženklu.
„Aš neparduodu kosmosinių dalykų, nusistatėme vertę, taigi tas objektas atitinka kainą. Iškart būna mažiau klausimų pirkėjams,kurie jau žino, kad eidami į banką gaus tokį vertinimą. Tai profesionalumo požymis, be to, kyla mažiau klausimų.
Kiti parduodami net nežino, kiek tas turtas bus įvertintas, nes jie nei preliminariai įsivertinę, nei specialistus išsikvietę. Jie tik pažiūri į skelbimus ir galvoja, kad kaina turėtų būti tokia, tačiau nepagrindžia, kodėl“, – teigė pašnekovė.
Aktualu imantiems paskolą iš banko
„Inreal“ nekilnojamojo truto brokeris Arminas Karalius mano, jog toks prierašas skelbimuose visuomet buvo laikomas privalumu, tačiau anksčiau tai buvo ne taip aktualu, kaip šiandien.
„Kainos taip sparčiai auga, kad kartais vertintojams nėra palyginamųjų objektų, iš kurių galima būtų vertinti sumą. Žmonės, kurie perka su paskola, jiems labai aktualu, kad būstas atitiktų vertinimą. Pavyzdžiui, jeigu asmuo perka už 110 tūkst. eurų, o būstą įvertina 100 tūkst. eurų, tuomet papildomi 10 tūkst. turi būti mokami iš savo kišenės, nes bankas finansuoja nuo vertinimo kainos“, – kalbėjo jis.
Pasak A.Karaliaus, šiuo metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kada vertintojai negali įvertinti būsto reikiamai sumai. Taip vyksta, nes kainos kyla greičiau, nei sandoriai yra įregistruojami.
„Dabar klausia patys, nes susiduria, jog neįvertina reikiamai sumai ir trūksta 5–10 proc. Tam tikrų objektų kaina jau po mėnesio gali būti didesnė, o įregistruotų sandorių tokiomis didelėmis kainomis dar nėra. Suprantu, kodėl tai rašo aprašymuose“, – aiškino pašnekovas.
Jam antrino ir nekilnojamojo turto agentūros „Capital turtas“ brokeris Regimantas Malakas. Pasak jo, būna taip, jog, nepaisant augančių kainų, tam tikrose vietovėse sandoriai įvyksta retai, todėl vertintojai tiesiog negali atliepti esamos situacijos.
Be to, anot jo, kadangi didelė dalis pirkėjų nori įsigyti būstą su banko paskola, kuriam reikalingas turto vertinimas, brokeriai pačių savininkų teiraujasi, ar šie yra jį atlikę.
„Mes kaip brokeriai įvertiname, bet kartu paklausiame, ar jie yra pasidarę turto vertinimą. Kaip bebūtų, ypač jei rinkoje kaina kinta, žmonės patys yra suinteresuoti pasidomėti. Vieni pasitiki nekilnojamojo turto brokerio vertinimu, o kiti nori nepriklausomo eksperto“, – kalbėjo jis.
Pardavimo terminas sutrumpėjo kartais
Pasak A.Karaliaus, pirkėjai labai dažnai jau pirmojo skambučio metu, kai dar tik tariamasi dėl apžiūros, jau teiraujasi, ar yra atliktas turto vertinimas.
„Jie visuomet klausdavo, bet tai darydavo atėję, pažiūrėję, išsirinkę ir nusprendę, kad tinka. O tada jau paklausdavo“, – teigė jis.
Tą patvirtina ir R.Malakas.
„Tariasi dėl apžiūros ir teiraujasi, ar tikrai tokia suma įvertintų, ar gal padarytas ir turto vertinimas. Tai aktualu pirkėjui, nes iš jo to reikalaus bankas. Bet jei net savininkas yra atlikęs turto vertinimą, einant į banką pirkėjui vis tiek reikės savo vardu jį pasidaryti“, – sakė jis.
Tai pat pastebima, jog suaktyvėjus rinkai, sutrumpėjo ir butų pardavimo trukmė.
„Yra iki šiol tokių būstų, kurių neparduoda ir per pusę metų, ir ilgiau, bet tai jau būsto kažkokia problema – ar paskirtis, ar kaina per daug išpūsta, ar įrengimas pasenęs. Bet įprastai kiek geresnis būstas parduodamas iki mėnesio.
Anksčiau žmonėms sakydavome kaip standartą, kad jeigu per tris mėnesius neparduosime, kažkas negerai ir reikia keisti. Dabar parduodama ir per dieną, per savaitę ar dvi, bet įvardijame, kad jei per mėnesį neparduodama, net imant šiandieninę rinką, persistengė su kaina arba būstas ne toks geras, kad galėtum tiek prašyti“, – tvirtino jis.
O R.Malakas 15min sakė, kad būtų pardavimo laikotarpis – nuo skelbimo įkėlimo iki pirkėjo suradimo – pastaraisiais metais sutrumpėjo maždaug dvigubai.
Vertinimo metodika nesikeičia
15min jau yra rašiusi apie tai, kad turto vertinimas ir kaina, kurios nori pardavėjas, pastaruoju metu dažnai neatitinka. Birželį 15min kalbėjęs nekilnojamojo turto vertinimo įmonės „Capital Valuations“ vadovas Mantas Pajaujis sakė, kad nekilnojamojo turto vertinimo metodika nesikeičia. Anot jo, vertinimo metodika yra patvirtinta, todėl kažkaip laviruoti ar jos keisti nepavyksta.
„Vertintojas būsto vertę dažniausiai nustato ir apskaičiuoja lyginamuoju metodu pagal būsto sandorius, kurie jau yra įvykę – Registrų centre registruotus pardavimus. Pavyzdžiui, miegamajame Vilniaus rajone, Karoliniškėse, yra parduodamas butas. Informaciją apie ankstesnius panašių butų pardavimus gauname Registrų centre – šią informaciją perkame, todėl ir žinome, kokie sandoriai yra įvykę. Taigi, jei yra seniau įvykusių sandorių, o būsto kaina tokia, kuri atspindi įvykusius sandorius, tuomet ir įvertiname“, – komentavo jis.
PLAČIAU SKAITYKITE: Pardavėjai naudojasi įkaitusia NT rinka – būsto kaina ima lenkti jo vertę.
