Stadiono statybos šalia Vilniaus „Akropolio“ buvo pradėtos prieš dvi dešimtis metų. Tada ant Šeškinės kalvos išdygę Nacionalinio stadiono griaučiai tebestovi iki šiol, nors stadionas jau turėjo veikti 2009-taisiais, Lietuvos tūkstantmečio renginiams.
Į statybas sukišta 100 milijonų litų, iš tos sumos apie 60 milijonų nuplaukė nežinia kur, nes statybų techninę priežiūrą vykdžiusi „Vilniaus kapitalinė statyba“ Valstybės kontrolei taip ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Aukščiausiasis teismas sutartis dėl stadiono statybos paskelbė niekinėmis, prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, bet, neradus nusikaltimo sudėties, nutraukė.
Šiemet Vyriausybės sukurta darbo grupė stadiono vietoje siūlo statyti daugiafunkcinį sveikatinimo, švietimo ir užimtumo kompleksą.
Vietoj stadiono siūloma statyti kompleksą, kuriame būtų vaikų darželis, konferencijų ir mokymų salės, viešoji biblioteka, taip pat kelios futbolo aikštės, sporto salės ir kita. Pastatai užims 23 hektarų teritoriją. Projektu jau domisi keli investuotojai.
„Šiuo metu mes turime didelį susidomėjimą iš kelių didesnių kompanijų, t. y. iš Vengrijos, iš Vokietijos, iš Lenkijos ir, be abejo, iš Lietuvos“, – tikina Vilniaus meras, darbo grupės vadovas Artūras Zuokas.
Numatoma projekto vertė – 270 milijonų litų, kuriuos Lietuva tikisi gauti iš EK. Tačiau kol kas dėl šių pinigų į Komisiją dar nėra kreiptasi.
„Svarbu žinoti, kad šiuo metu yra tokia labai rezervuota Europos Komisijos nuomonė dėl didelių sporto ir kultūros objektų finansavimo. Tai yra visų šalių klausimas. Europos Komisija turi liūdnokos patirties, kai šalys prisistato tokių objektų, paskui neužpildo jų ir jie apleidžiami“, – sako Centrinės projektų valdymo agentūros skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė.
Išsiaiškinus EK poziciją, bus pateikta paraiška su visais paskaičiavimais. Tikimasi, kad Europa padengs apie 80 procentų su projektu susijusių išlaidų. Statyba būtų vykdoma viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.
