Greta Nidos centrinio tako į paplūdimį prie jūros stūkso keli sujungti pastatai, kurie dabar tikrai nepuošia grožiu garsėjančios Neringos. Praeidamas gali pagalvoti, kad atsidūrei Šventojoje, kur tokių pastatų galima pamatyti ne vieną ir ne du.
Anksčiau, prieš kokius 25-30 metų, čia buvo įsikūrusi maitinimo įstaiga. Ir dabar vaikštant po pastatą galima įsivaizduoti, kur kas buvo, tačiau teritorija tiek metų apleista ir netvarkoma, kad net pastatų viduje auga medžiai.
Ir gyvybė čia, regis, laikina. Akivaizdu, kad apleistuose pastatuose vakarais sėdi jaunuoliai, taip pat čia kabo pernai metų vykusio architektūros studentų asamblėjos „Not yet decided“ plakatas – matyt jaunieji architektai buvo įsirengę poilsio bazę.
Detalusis planas nesprendžia problemos
Neringos meras Darius Jasaitis 15min pasakojo, kad vietoje apleistos ir niekam nereikalingos valgyklos planuojama statyti Jūros terapijos centrą. Po skambiu pavadinimu slepiasi sveikatingumo ir SPA paslaugas teikianti įstaiga. Šiuo metu teritorijai adresu Smiltynės-Nidos pl. 9 parengtas detalusis planas, tačiau jis tik formalus.
„Detalusis planas parengtas pagal tai, ką leidžia tvarkymo ir bendrasis planas. Jį darėme tam, kad nebūtų sakoma, jog nebandėme ir nieko nedarėme. Bet iš esmės, situacija tokia pat, kaip ir be detalaus plano. Esame inicijavę Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano reglamentų pakeitimą, siekiant, kad planuojamame sklype būtų padidintas aukštingumas bei leista statyti statinius. Tada juose galėtų būti teikiamos ir nakvynės paslaugos bei būtų įkurtas viešbutis“, – sakė Neringos meras Darius Jasaitis.
Jūros terapijos centrą Neringos valdžia nori statyti Smiltynės plente, pajūrio užkopėje, prie tako į Nidos centrinį paplūdimį. Teigiama, kad Jūros terapijos centras būtų skirtas specialioms gydymo ir profilaktikos reikmėms, sveikatinimo procedūroms, naudojant unikalius vietos gamtos išteklius.
„Yra parengta Jūros terapijos centro idėja – konceptualusis projektas. Šia koncepcija siekiama, kad centro statiniai kuo mažiau darytų įtaką saugomai Kuršių nerijos gamtinę aplinkai ir neužgožtų apsauginio kopagūbrio. Pirminė idėja numato, kad Jūros terapijos centras būtų pasislėpęs už medžių. Objektas nebus pilnai matomas nei nuo kelio iš miesto pusės, nei nuo dviračių ir pėsčiųjų tako. Objektas būtų nepastebimas ir nuo jūros. Pastatas būtų matomas tik prie jo privažiavus. Ant pastato stogo siūloma numatyti apžvalgos vietas, sudarant sąlygas unikalų Kuršių nerijos kraštovaizdį stebėti per atstumą“, – teigė D.Jasaitis.
Nori didesnio pastato ir viešbučio
Pagal dabartinius reikalavimus ir parengtą detalųjį planą, šioje vietoje galima statyti 10,6 tūkst. kv. m ploto pastatą, kuriame negalima įrengti viešbučio ar nakvynės namų. Taip pat pagal dabartinius reikalavimus Jūros terapijos centro pastato aukštis negali būti aukštesnis kaip 9-11 metrų, o savivaldybės teigimu, toks pastatas turėtų būti dvigubai aukštesnis.
„Neringos savivaldybė rengia kreipimąsi į UNESCO Pasaulio paveldo centrą, kuriuo supažindinama su Jūros terapijos centro vizija ir prašoma įvertinti numatomo projekto naudą bei siekį sukurti tokį objektą, kuris tik pabrėžtų Kuršių nerijos vertingąsias savybes“, – kalbėjo Neringos meras
Anot jo, būtent Kuršių nerijos teritorijų planavimo dokumentuose esančios nuostatos kol kas stabdo projektą. Didžiąją dalį investuotojų toks projektas viliotų, tačiau jie norėtų statyti didesnį pastatą, kuriame galėtų įkurti viešbutį ir teikti daugiau paslaugų.
„Savivaldybei kalbantis su potencialiais investuotojais, visuomet yra atsakoma, kad į šį objektą būtų investuojama tik tokiu atveju, jei būtų galima įrengti ir viešbutį, kitaip šis objektas (tik baseinai, pirtys), niekada neatsipirks. Be to, žmonės mieliau renkasi vienoje vietoje esantį paslaugų kompleksą ir pan. Elementari tiesa, kad pabuvojus SPA centre, vien dėl galimybės peršalti, eiti į savo, kažkur nutolusį viešbutį yra nepatogu“, – sakė D.Jasaitis.
Pasak jo, Jūros terapijos centras padėtų spręsti Neringos sezoniškumo problemas. kurios reiškiasi ne tik žiemą, bet ir vasarą.
„Neringoje reikia ne gausinti pramogas, skirtas tenkinti sezono piko lankytojų poreikius ir skatinti jų buvimo Neringoje trukmę, bet plėtoti kokybiškas ir patrauklias sveikatinimo paslaugas, skirtas didinti kurorto patrauklumą gretutiniais sezonais ir ilginti poilsiautojų lankymosi trukmę būtent tais laikotarpiais“, – tikino D.Jasaitis ir pridūrė, kad šiame centre taip galėtų būti rengiamos konferencijos ar seminarai.
Neringos mero nuomone, pastato projektavimo ir po to statybos darbai galėtų prasidėti tik tada, jei būtų pakeistas teritorijos reglamentavimas. Tuomet galėtų galėtų būti pradėtos kitos būtinos teritorijos planavimo procedūros, kurios, mero nuomone, užtruktų iki kelių metų.
Skaičiuojama, kad statybos galėtų kainuoti nuo 30 iki 200 mln. eurų, o šio objekto statybai būtų ieškomi investuotojai.
