Vietoj gyvybės pareikalavusio apleisto daugiabučio planuojama erdvė gyventojams

Vietoje nebaigto statyti pastato-vaiduoklio Žirmūnuose, kuris buvo sulygintas su žeme, turėtų atsirasti viešoji erdvė gyventojams. Šiuo metu dar konsultuojamasi su gyventojais ir rengiama projekto užduotis – ieškoma sprendimų, ko žmonėms reikia labiausiai.
Sutvarkyta nugriauto pastato teritorija Žirmūnuose
Sutvarkyta nugriauto pastato teritorija Žirmūnuose / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Praėjusių metų lapkritį Vilniaus apygardos teismas įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę nugriauti nebaigtą statyti pastatą-vaiduoklį Žirmūnuose. Valdininkai turėjo per 3 mėnesius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Griovimo darbai vyko nuo šių metų sausio 11 dienos ir buvo baigti kovo 12 dieną, 15min informavo Vilniaus miesto savivaldybė. Griovimo darbus vykdė UAB „Eviteks“, šie darbai kainavo apie 145 tūkst. (be PVM) eurų.

Tariasi su bendruomene

Pabaigus griovimo darbus nuspręsta, kad šioje vietoje turėtų atsirasti viešoji erdvė. Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Vaiva Deveikienė 15min pasakojo, kad nuo praėjusių metų rugsėjo jie dirba pagal naują tvarką. Dar prieš projektuojant viešąsias erdves, gyventojų teiraujamasi, ko jie nori.

„Naujos metodikos esmė, kad pirmiausia, iki pradėdami ką nors projektuoti, turime pasirengti užduotį. Anksčiau patys paruošdavome užduotį, tada visuomenę informuodavome ir svarstydavome, o dabar stengiamės pačią užduotį, kas ten turėtų būti, paruošti kartu su bendruomene“, – sakė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryžoje buvęs pastatas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryžoje buvęs pastatas

V.Deveikienės teigimu, taip pat elgiamasi ir šį kartą. Kovą buvo paskelbta apklausa, kuria buvo siekiama išsiaiškinti bendruomenės poreikius.

Balandžio 17 dieną Žirmūnų bendruomenei bus pristatomi apklausos rezultatai, šio mėnesio pabaigoje planuojama paskelbti preliminarų užduoties projektą. O jau gegužės 10 dieną kartu su žmonėmis ją pasitvirtinti.

„Dabar aptarsime apklausos rezultatus, tada paskelbsime, kad gyventojai susipažintų su preliminariu užduoties projektu, ir tada susirinkę pasitvirtiname. Tik tuomet jį teikiame projektuotojams“, – aiškino ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sutvarkyta nugriauto pastato teritorija Žirmūnuose
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sutvarkyta nugriauto pastato teritorija Žirmūnuose

V.Deveikienės nuomone, Žirmūnų g. 111B esanti erdvė nėra viso miesto, tai lokalus objektas. Dėl šios priežasties bus ieškoma sprendimų, kurie tenkintų būtent greta gyvenančių žmonių poreikius.

„Aplinkui daug želdynų, šį erdvė rekreacinė. Žmonėms gal trūksta įrangos pasportavimui, pasimankštinimui, vaikų žaidimams. Išgryninsime, kokios infrastruktūros nori, kuri būtų reikalinga žmonių poilsiui, patogumui. Didelių pertvarkymų neplanuojame ten daryti“, – 15min komentavo specialistė.

Kada maždaug 40 arų teritorijoje galėtų atsirasti viešoji erdvė ir kiek kainuos jos įrengimas, V.Deveikienė dar negalėjo pasakyti. Po projekto užduoties parengimo seks projektavimo darbai, kuriuos rengs arba „Vilniaus planas“, arba kita konkursą laimėjusi bendrovė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sutvarkyta nugriauto pastato teritorija Žirmūnuose
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Sutvarkyta nugriauto pastato teritorija Žirmūnuose

Apleistas pastatas pražudė žmogų

15min primena, kad 2017 m. balandį čia žuvo 55-erių metų vyras – jis užėjo į apleistą pastatą ir įkrito į neuždengtą rūsį su vandeniu. Statinys buvo neaptvertas, patekti į jį galėjo ne tik po vakarėlio namo traukiantis vyras, bet ir vaikai. Pastato statytojai bankrutavę.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad pagal įmonių bankroto įstatymą sostinės savivaldybė privalėjo perimti iš bankrutavusios BUAB „Prostinvest“ nurašytą bendrovės nekilnojamąjį turtą, todėl šiuo atveju ji ir buvo atsakinga už nebaigto statyti statinio nugriovimą.

Šis pradėtas, bet nebaigtas statyti daugiabutis stovi apleistas jau daugiau nei dešimtmetį, o jo istorija pažymėta teismų procesais. Jo savininkė – šiuo metu jau bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Prostinvest“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryžoje buvęs pastatas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryžoje buvęs pastatas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2016 metų balandį nutarė, kad valstybė ir Vilniaus savivaldybė bendrovei „Prostinvest“ turi atlyginti beveik 530 tūkst. eurų nuostolių. Bendrovė siekė atgauti 7 mln. eurų nuostolių, 1,45 mln. eurų neturtinės žalos bei palūkanas. 2016 metų lapkritį, kaip skelbė BNS, Finansų ministerija pasiūlė Vyriausybės kanceliarijai iš Valstybės pasiskolintų lėšų skirti 367,2 tūkst. eurų priteistoms bylinėjimosi išlaidoms padengti. Dar apie 163 tūkst. eurų šių išlaidų turėjo sumokėti Vilniaus savivaldybė.

BNS skelbė, kad į teismą dėl žalos atlyginimo dabar jau bankrutavusi bendrovė kreipėsi, kai 2007 metais teismai galutinai pripažino, jog 2004 metais iš valstybės įsigyto sklypo Žirmūnų ir Kareivių gatvių sankryžoje detalusis planas buvo patvirtintas neteisėtai, o juo remiantis vėliau neteisėtai išduotas statybos leidimas daugiabučiui. Teismai taip pat taikė restituciją ir sklypą, kurį įmonė įsigijo už 1,29 mln. eurų ir jame pradėjo statybas, grąžino valstybei.

„Prostinvest“ skelbė planavusi pastatyti 91 buto namą, o į projektą kartu su aplinkos sutvarkymu ketino investuoti iki 5,79 mln. eurų. 2001 metais sklypo detalusis planas buvo pripažintas neteisėtu, nes su jo sprendiniais tinkamai nebuvo supažindinta visuomenė.

Vilniaus apygardos teismas UAB „Prostinvest“ bankroto bylą iškėlė 2010 m. vasario 17 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis