Vilniaus administracijos vadovė pripažįsta klaidą keičiant profsąjungų rūmų žemės paskirtį

Vilniaus administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė pripažįsta, kad įsakymą, kuriuo profsąjungų rūmų žemės sklypo paskirtis pakeista iš visuomeninės į rekreacinę, pasirašė per neapsižiūrėjimą.
Aut. M-City. Profsąjungų rūmai, Vilnius
Aut. M-City. Profsąjungų rūmai, Vilnius / Audriaus Amb raso nuotr.

„Jei būčiau žinojusi, kad V.M.Putino g. 5 yra būtent profsąjungų rūmai, būčiau, be abejo, iš karto nepasirašiusi, būčiau teikusi šį klausimą tarybai“, – atsakydama į valdančiųjų konservatorių kritiką praėjusią savaitę teigė A.Vaitkunskienė.

Savivaldybės taryba dar 2012-aisiais yra priėmusi rezoliuciją, jog šioje vietoje iki 2018-ųjų turėtų iškilti Tautos namai – taip būtų įgyvendinta dar tautos patriarcho Jono Basanavičiaus kelta idėja. Tuo metu žemės paskirties pakeitimo peripetijas bandantys išsiaiškinti konservatoriai tvirtina, jog apie sprendimą nebuvo informuoti savivaldybės politikai ir tai paaiškėjo tik po metų, o sprendimas leidžia čia statyti ir gyvenamuosius namus – tai esą žymiai padidina pastato vertę.

Tarybos nariai, siekdami išsiaiškinti situaciją, žada kreiptis į prokurorus.

BNS birželio pabaigoje paprašius A.Vaitkunskienės paaiškinti šias aplinkybes, savivaldybė išplatino pranešimą, jog paskirtis pakeista „siekiant padaryti šį objektą patrauklesnį privačioms investicijoms“. Iš tiesų žemės paskirties pakeitimas leidžia rūmų dabartiniams savininkams – bendrovei „VIPC Vilnius“ – dabartinį ar galbūt vietoje jo iškilsiančius naujus statinius pritaikyti verslo, o ne visuomenės poreikiams. Galbūt padarytos klaidos administracijos vadovė tuomet nepripažino.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alma Vaitkunskienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Alma Vaitkunskienė

Trečiadienį A.Vaitkunskienė, atsakydama į tarybos narių klausimus, gynėsi, jog jai tuo metu buvo pateikta šūsnis dokumentų dėl žemės paskirties keitimo, kuriuose nebuvo nurodoma, kokie pastatai stovi sklypuose. Dokumentą pateikę Miesto plėtros departamento darbuotojai jai nenurodė, jog dėl sprendimo kyla kokia nors rizika.

Tuo metu miesto plėtros departamentui vadovavo Artūras Blotnys, jo pavaduotoja buvo ir dabar šias pareigas tebeeinanti Raimonda Rudukienė.

A.Vaitkunskienė taip pat dėstė, kad savivaldybės bendrasis planas leidžia keisti žemės paskirtį šioje vietoje, todėl savivaldybė greičiausiai pralaimėtų teisinius ginčus su verslininkais, kurie ir siekė sklypo paskirtį pakeisti, o atsakyti už tokį sprendimą turėtų būtent ji.

„Aš neturiu teisės, kaip administracijos direktorė, atsakyti interesantui“, – sakė ji.

A.Vaitkunskienė taip pat pažymėjo, kad liepos 2-ąją sklypo nuomos sutartis baigėsi ir Nacionalinė žemės tarnyba yra pareiškusi, jog nuoma negali būti pratęsiama be savivaldybės tarybos sprendimų.

Tarybos narys konservatorius Adomas Bužinskas stebisi, kad departamento vadovai, dar prieš pusmetį iki sprendimo atmetę „VIPC Vilnius“ prašymus, staiga persigalvojo ir siūlymui keisti žemės paskirtį pritarė ir teikė šį klausimą administracijos direktorei. Jis sako, kad frakcija, siekdama išsiaiškinti visas aplinkybes, ketina kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

Mūsų tikslas yra iki galo išsiaiškinti, kurie specialistai, galėčiau teigti, viršijo savo įgaliojimus ir pakeitė šitaip savo nuomonę,– A.Bužinskas.

„Pateikti atsakymai mūsų netenkina. Administracijos direktorė, kuri padėjo parašą, sako, kad jai ne iki galo pateikta informacija.

Mūsų tikslas yra iki galo išsiaiškinti, kurie specialistai, galėčiau teigti, viršijo savo įgaliojimus ir pakeitė šitaip savo nuomonę.

Žinoma, kreipsimės į prokuratūrą, kad teisėsauga išsiaiškintų, kokios buvo priežastys. Žinant šios vietos istorinę reikšmę, yra galima žala visuomenei“, – BNS sakė A.Bužinskas.

Jis taip pat žada, jog frakcija inicijuos vidinius tyrimus savivaldybėje dėl tokios situacijos.

Praėjusios kadencijos politikai svarstė planus sudaryti su „VPIC Vilnius“ taikos sutartį ir iškeisti įvairius savivaldybei priklausančius statinius į Profsąjungų rūmus. Tuomet planuota, jog savivaldybei atitektų rūmai, įvertinti per 12 mln. eurų (41,6 mln. litų), o jų savininkei bendrovei „VPIC Vilnius“ mainais būtų perduoti 5 kiti pastatai Vilniuje bei Palangoje, kurių vertė – 5,7 mln. eurų (19,7 mln. litų). Be to, savivaldybė bendrovei būtų sumokėjusi dar 5,3 mln. eurų (18,3 mln. litų).

Sauliaus Žiūros nuotr./Profsąjungų rūmai
Sauliaus Žiūros nuotr./Profsąjungų rūmai

Registrų centro duomenimis, 64,9 proc. „VIPC Vilnius“ akcijų valdo Kipre registruota ribotos atsakomybės bendrovė „Velmark Investments Limited“, 35,1 proc. – statybų bendrovė „Veikmė“. Derybose su savivaldybe „VIPC Vilniui“ atstovauja bendrovės valdybos pirmininkas Darijus Vilčinskas.

Įkuriant ant Tauro kalno tautinės kultūros daugiafunkcinį centrą svarstyta įgyvendinti tautos patriarcho Jono Basanavičiaus idėją. Dabartinis Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmų pastatas atsirado sovietmečiu, 1964-aisiais.

Planai rūmų vietoje įkurti Tautos namus Lietuvoje svarstomi jau beveik du dešimtmečius, tačiau projektas nepradėtas įgyvendinti.

1911 metais ant Tauro kalno buvo nupirktas žemės sklypas Tautos namams pastatyti. Projekto iniciatorius J.Basanavičius važiavo į JAV rinkti lėšų statyboms. Tačiau ir tuomet Tautos namai Vilniuje neatsirado.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis