Tai antras „Talent Garden“ centras Lietuvoje. 2015 metais Kaune atidarytas pirmasis šio tinklo bendradarbystės centras. Laisvės alėjoje 400 kv. m ploto erdvėje įrengta apie 50 darbo vietų.
„Talent Garden“ vadovas Artūras Bulota 15min pasakojo, kad centras Kaune buvo tarsi pilotinė versija, kurioje testuoti veiklos modeliai, žiūrima, kaip tokį verslą reikia valdyti, kas jam veikia, o kas ne.
„Buvome visiški pionieriai, pačioje aušroje šių verslų. Dauguma didžiųjų Lietuvos operatorių atvykdavo pas mus ir žiūrėjo, kaip sekasi. Kauno erdvė – pilotinis projektas, norėjome sužinoti, ką reiškia valdyti co-working'ą, kaip daroma ir kaip veikia. Erdvė Kaune leido testuoti daug modelių, kuriuos Vilniuje galėjome įgyvendinti ir išplėsti“, – sakė jis.
Šiuo metu 9 Europos valstybėse yra 26 „Talent Garden“ bendradarbystės erdvių.
Duoklė J.Šeibokui
Vilniaus bendradarbystės erdvė įrengta architekto Justino Šeiboko suprojektuotame, buvusiame Ryšių ministerijos pastate, kuris iškilo 1979 metais. A.Bulotos teigimu, interjero autorė Ieva Folk stengėsi atiduoti duoklę savo dėstytojui, todėl interjere atsirado statinio fasado detalių. Tiesa, teko derintis ir prie „Talent Garden“ franšizės reikalavimų.
„Interjere dominuoja juoda, balta. Visą tą urbanistinę, grubią, brutalistinę architektūrą, kurią paliko J.Šeibokas, minkštiname ir kompensuojame augalais“, – kalbėjo A.Bulota.
Beje, I.Folk yra ir kitos bendradarbystės erdvės „Rockit“ (buv. „Rise Vilnius“) interjero autorė.
Interjerą pagyvina kelios įdomios erdvės, pavyzdžiui, oro uosto specialiai pagamintas jūrinis konteineris, kuriame įrengtas susitikimų kambarys, ant jo užlipus – poilsio erdvė, iš kurios atsiveria vaizdas į biurą. Taip pat oro uosto stebėjimo bokštelį primenanti poilsio erdvė.
Tiesa, pasak centro vadovo, ilgą laiką šios patalpos buvo nenaudojamos. Ir dėl paprastos priežasties – buvo sunku jas pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.
„Čia buvo epizodinių, bet nereikšmingų nuomininkų, kurie nieko nekeitė. Atėjo ir tiesiog bandė gyventi. Bet problema tame, kad tai buvo klasikinės sovietinės patalpos su žemom lubom, daug kabinetų, sienų ir pertvarų. Kai čia atėjom, pirmas klausimas: „Ką galime griauti? Norime griauti viską“, – sakė A.Bulota.
Darbo vieta mėnesiui – 300 eurų
2,2 tūkst. kv. m plote įrengtos 225 darbo vietos. Dalis jų – uždari biurai komandoms nuo 2 iki 18 žmonių, o likusi – atviro plano erdvėse esantys dedikuoti stalai. Bendradarbystės centre yra 10 susitikimų kambarių, kuriuose gali dirbti nuo 2 iki 12 žmonių.
Pasak A.Bulotos, šiuo metu išnuomota apie pusė jų, o darbo vieta mėnesiui kainuoja apie 300 eurų.
Taip pat čia įrengta renginių salė talpinanti 150 žmonių bei mokymosi klasė 22 asmenims.
„Viskas, kas padėtų mokytis, bus čia. Klasė yra ramiausioje vietoje, pačiame tolimiausiame kampe. Atskiriame ir leidžiame ramiai dirbti. Vienu metu gali vykti didelis renginys, bet čia gali ramiai mokytis“, – sakė jis.
Tiesa, Vilniaus gatvėje esančiame centre galės dirbti ne visi – centras orientuojasi į skaitmenines technologijas vystančius ir kūrybos industrijoje dirbančius žmones.
„Klausimas, ar mums tinka teisininkai? Ar jie čia gali turėti biurą? Teisininkai, kurie bando sukurti dirbtinio intelekto produktą teisinėms paslaugoms, mums yra puikiai tinkantys. Norime, kad čia kurtųsi skaitmeninių technologijų ir kūrybinių industrijų atstovai“, – aiškino A.Bulota.
„Talent Garden Vilnius“ atidarymas užbaigė pastaruosius dvejus metus vykusius pastato atnaujinimo ir kitus darbus, į kuriuos investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovės „INVL Baltic Real Estate“ investicijos iš viso siekia apie 2 mln. eurų.
Tarp „INVL Baltic Real Estate“ ir „Talent Garden“ tarpininkavo nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė „Real Game“.
Pirmas startuolių muziejus
Be to, čia bus įrengtas ir startuolių muziejus, kuriame bus galima susipažinti su 12 sėkmingų Lietuvos įmonių. Muziejus kuriamas kartu su Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūra „Go Vilnius“.
Muziejuje bus galima susipažinti su „Vinted“, „Trafi“, „Deeper“, „Bored Panda“, „Nanoavionics“, „Tesonet“, „Oberlo“, „Pixelmator“, „CityBee“, „Brolis Semiconductors“ ir „MailerLite“, „CGTrader“ istorijomis.
A.Bulotos teigimu, čia kiekviena įmonė pasakos savo veiklos istoriją ir įvairius jos etapus – dalysis ne tik sėkmėmis, bet ir didžiausiais iššūkiais bei kaip pavyko juos įveikti, taip pat išmoktomis pamokomis. Kartu čia bus galima rasti informacijos apie Vilniaus startuolių ekosistemą, planuojama rengti ir perspektyvių startuolių pristatymus, apdovanojimus bei kitus renginius.
„Terminas startuolis Lietuvoje iš dalies yra neigiamas. Startuolis dažnai asocijuojamas su neaiškia pinigų kilme arba greitu augimu, greitu mirimu. Atėjus čia galima bus susipažinti su kultūriniais dalykais, kaip įmonė veikia, su jų nesėkmėmis, esminiais lūžio taškais. Vietoje to, kad sužinotum, koks vidutinis atlyginimas, kiek gavo milijonų ir kiek dirbo darbuotojų, ką dažniausiai girdime“, – pasakojo jis.
Konkurencija – arši
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Inreal“ skaičiuoja, kad šiuo metu Vilniuje veikia apie 30 bendradarbystės erdvių. Tačiau, regis, A.Bulota konkurenciją vertina teigiamai ir tame bėdų nemato. Be to, jis tikina nenorintis konkuruoti su tradiciniais biurais. Atvirkščiai, mano, jog bendradarbystės centras yra tarpinė stotelė.
„Kaunas išleido 8 startuolius per visą savo gyvavimo laiką. Turėjome keletą pavyzdžių, kai atėjo vyras su žmona dviese, prijungė dar du žmones ir per pusę metų išaugo iki 49 darbuotojų bei išsikraustė į savo biurą. Siekiame, kad ateitų, pasiimtų keturvietį kabinetą arba atsisėstų keturi vaikinai, dvi merginos prie stalo ir už pusės metų skaitytume „Forbes“, kaip jie Silicio slėnyje ar kitur turi savo komandas. Nesiekiame užimti biurų nuomos segmento“, – aiškino jis.
„Inreal“ grupės NT analitikė Kotryna Griško 15min sakė, kad bendradarbystės centruose kuriasi ne tik laisvai samdomi darbuotojai, startuoliai, bet ir nedidelės įmonės ar komandos, kurios ne visada randa plotą tradiciniuose verslo centruose pagal savo poreikius ir galimybes. Taip pat bendradarbystės erdves renkasi įmonės, kurios pradeda veiklą Lietuvoje, tačiau dar turi sulaukti pastato, kuriame planuojama įrengti biurą, statybų pabaigos.
„Pasikeitus darbo rinkos ypatumams bendradarbystės erdvės yra puiki alternatyva biurų rinkai“, – mano ji.
Pasak K.Griško, nuomojantis nedidelius biurus, kainos gali svyruoti nuo 6 iki 11 eurų už kv. m per mėnesį, priklausomai, ar įmonė renkasi ekonomiškesnį, ar modernesnį biurą. Taip pat bendradarbystės erdvėse yra galimybė nuomotis darbo vietą. Priklausomai, ar tai kintanti, ar fiksuota darbo vieta, jos kaina gali kisti maždaug nuo 90 iki 400 eurų ir daugiau mėnesiui.
„Dažniausiai nuomininkai turi 24/7 patekimo galimybę, internetą, spausdinimo paslaugas bei bendras erdves, konferencijų sales, susitikimų kambarius, kuriuos gali tekti nuomotis papildomai“, – sakė ji.