Siekia kurti vilniečių ir miesto svečių traukos centrą
D.Libeskindui praėjusių metų pabaigoje teko pasukti galvą, kokį pastatą
įtalpinti tarp senosios Vilniaus senamiesčio architektūros pastatų vietoje buvusio „Lietuvos“ kino teatro. Na, o šįmet jis pateikė projektą vienai moderniausių Vilniaus vietovių – ir savo vizija nukonkuravo dar 9 architektų studijas iš Lietuvos ir užsienio.
„Kiekviena vieta turi savo specifiką, savo istoriją, – sako architektas, paklaustas, kuri užduotis jam buvo sudėtingesnė. Kiekvienam iš šių projektų buvo keliami skirtingi reikalavimai. Kurdamas įsigilinu į aplinką, istoriją, užsakovo pageidavimus ir konkurso nuostatas. Žinote, kiekviena vieta ir kiekvienas projektas yra unikalus.“
Urbanistinę kalvą Konstitucijos prospekte D.Libeskindas apibūdina kaip itin sparčiai kintančią ir besiplečiančią teritoriją. Todėl čia reikėjo projekto, kuris kurtų vertę ne tik pastato nuomininkams, tačiau ir visuomenei.
„Tai buvo išties nemažas iššūkis, pareikalavęs daug atsidavimo. Toje vietoje siekiau sukurti netgi savotišką rajonėlį, ne sau stūksantį pastatą“, – sako D.Libeskindas.
Pirmasis dangoraižis Lietuvoje iškilo 2004-aisiais metais. Netrukus vienas po kito ėmė dygti paprastų ritinio ar stačiakampio formų dangoraižiai. Galbūt todėl sudėtingesnės D.Libeskindo pasiūlytos formos komisiją įtikino.
„Šį pastatą apibrėžia jo kontekstas, formos, kampai, pirminė užduotis – kad čia derėtų viešoji erdvė ir viešbučio bei biurų kompleksas, taip pat – požeminis perėjimas po pastatu, sujungiantis šiuo metu apleistą požeminę perėją su Baltojo tilto pėsčiųjų srautu. Šis projektas – viso to kompozicija ir ji turėjo būti įkomponuota erdvėje, kurioje jau stovi daug aukštų pastatų. Norėjau ten sukurti savotišką mini rajoną, kuris būtų įdomus, skirtingas žvelgiant iš skirtingų perspektyvų bei kviestų miestiečius dažniau lankytis šioje besivystančioje teritorijoje“, – sakė garsus architektas.
Aukšti pastatai padeda išsaugoti užmiesčio kraštovaizdį
Kodėl miestams apskritai reikia dangoraižių? D.Libeskindas teigia, jog miestui nebūtų racionalu plėstis tik į plotį – tokiu būdu tektų užstatyti daug žalių aplinkinių teritorijų, o aplink Vilnių jos, architekto akimis, yra labai gražios, žalios – tai yra šalies vertybė. Aukšti pastatai suteikia galimybę sutalpinti daug gyventojų, biuro darbuotojų mažesniame žemės plote.
Manau, jog ypač gera idėja – koncentruoti visus aukštybinius pastatus vienoje miesto vietoje.
„Kuo labiau miestas plečiasi į plotį, tuo ilgesnius atstumus tenka važiuoti automobiliu, automatiškai didėja tarša, mes tiesiog švaistome per daug energijos. Manau, jog ypač gera idėja – koncentruoti visus aukštybinius pastatus vienoje miesto vietoje. Tuomet šalia nutiesiamos viešojo transporto linijos, įrengiama infrastruktūra, užtikrinamas geras susisiekimas ir tokie statiniai turi mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, turiu omenyje, jų eksploatavimas palieka mažesnį CO2 pėdsaką“, – svarstė D.Libeskindas.
Praėjusių metų „Urbanistikos forume“ nuskambėjo prognozė, jog Vilnius, taip sparčiai augdamas, netrukus gali gyventojų skaičiumi pralenkti Rygą bei Taliną. Augant gyventojų skaičiui daugėja ir naujų pastatų – kokių jų šiandien trūksta Vilniui?
„Vilnius jau dabar yra gražus ir įdomus miestas. Tačiau augant čia reikėtų pastatyti pakankamai gyvenamųjų pastatų, neužmirštant šalia įrengti viešųjų erdvių, žaidimų aikštelių vaikams, taip pat – moderniosios, šiuolaikinės architektūros objektų, kultūrinės paskirties pastatų. Be to, dar daugelį pastatų reikia renovuoti, prikelti juos gyvenimui, taip pat didinti gyventojų tankumą miesto centre. Manau, jog Vilnius išties yra konkurencingas miestas – o miestai konkuruoja ne tik ekonomine prasme, tačiau ir kur gyventi yra tiesiog gera“, – sakė pašnekovas.
Po konkurso surengęs viešą paskaitą D.Libeskindas nustebino klausytojus pareikšdamas, jog „Vilnius vis dar turi juodų skylių“. Ką garsus architektas turėjo omenyje?
„Kalbėjau apie Vilniaus vietas, kurios dar „neatrastos“ ir stovi apleistos. Ar Vilniui trūksta moderniosios architektūros? Na, Vilnius nėra tik istorinis miestas. Tai besiplečiantis miestas, o šiuolaikinė architektūra atspindi naują gyvenimo ir darbo ritmą“, – sakė D.Libeskindas.
Niujorke dirbančio architekto nuomone, miesto negali „užkonservuoti“, tarsi atvaizdo suvenyrų pardavėjų siūlomoje atvirutėje. Jis nuolat keičiasi, transformuojasi, kad jo gyventojams būtų patogiau.
„Smagu, jog žmonėms apskritai rūpi, kas bus statoma“
„Studio Libeskind“ – tai kompanija, laimėjusi Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos ir investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ surengtą architektūrinį konkursą dėl multifunkcinio komplekso, kuris iškils adresus Konstitucijos g. 18B.
„Studio Libeskind“ įkūrėjas mano, jog dėl projektų tokioms dėmesio centre esančioms teritorijoms kaip sklypas priešais Baltąjį tiltą spręsti turėtų profesionalūs architektai. Jie gali įvertinti projektą ne tik iš estetinės pusės, tačiau ir tai, ar jis tikrai tinkamai suprojektuotas, kokią pridėtinę vertę jis suteiks konkrečiam rajonui ir netgi visam miestui.
Smagu, jog žmonėms apskritai rūpi, koks pastatas iškils šioje vietoje. Būtų daug liūdniau, jei pasibaigus konkursui nebūtų jokių komentarų.
„Labai puiku, kad kyla diskusija ir atsiranda komentarų! Juk gyvename demokratijos laikais – ar pamenate, kad Sovietų Sąjungoje kas nors būtų labai diskutavęs apie architektūrą? Smagu, jog žmonėms apskritai rūpi, koks pastatas iškils šioje vietoje. Būtų daug liūdniau, jei pasibaigus konkursui nebūtų jokių komentarų. Projektavau daugelį muziejų įvairiuose Europos miestuose –visuomet kyla diskusijų. Kritika – besivystančios architektūros dalis. Nekritikuojami tik mirę, negyvi projektai“, – teigė D.Libeskindas.
Paklaustas, ar norėtų suprojektuoti dar kokį nors objektą Vilniui, architektas juokiasi: „Kad šiuo metu turiu tikrai daug darbo su tuo, ką jau suprojektavau! Tikras iššūkis įgyvendinti šiuos projektus ir pastatyti gerus pastatus. Juk tai bus ne tik piešinys, kurį jūs šiandien apžiūrinėjate – rinksime kokybiškas, aplinką tausojančias medžiagas, kad būtų ne tik gražu, tačiau ir malonu bei efektyvu tokį pastatą naudoti. Būtent tą šiuo metu darau dirbdamas prie Vilniaus projektų.“
