Į 15min redakciją kreipėsi sostinės Linksmojoje gatvėje gyvenantys žmonės. Anot jų, Vilniaus miesto savivaldybė ir namo administratorius, įmonė „Priemiestis“, praėjusių metų vasara sumanė renovuoti jų namą.
„Mes apie tai sužinojom, kai pašto dėžutėj gavom biuletenius dėl investicinio plano rengimo ir energetinio sertifikato ruošimo. Mes, 2-iejų privačių butų savininkai, pasirašėm biuletenius, kad nesutinkam. 15 balsavo už, suprantam, kad tai Vilniaus miesto savivaldybės balsai“, – aiškino viena iš namo gyventojų.
Gyventojai jaučiasi įkaitais
Iš viso 1999 metais baigtame statyti name yra 20 butų, iš kurių 15 priklauso savivaldybei. Juose įrengti socialiniai būstai. Gyventojos teigimu, namas yra tvarkingas, šildymo sąskaitomis nesiskundžia, tačiau pasipriešinti renovacijai negali.
„Mes jaučiamės savivaldybės įkaitais, kur bepaskambiname, atsitrenkiame tarsi į sieną ir mums atsako, kad esame savivaldybės įkaitai, viskas. Mūsų balsai nieko nereiškia, niekur negalime kreiptis. <...> Į mūsų penkių žmonių interesus neatsižvelgiama. Tai naujas namas, viskas su juo gerai. Jie ten visko prirašę, bet mes nieko negalime padaryti, nes esame mažuma“, – aiškino pašnekovė.
Pasak jos, praėjusių metų lapkritį buvo parengtas ir pristatytas vienas investicinis planas, pagal kurį ketinta namą tik apšiltinti. Tačiau jis buvo atšauktas – patys rengėjai pripažino, kad jis techniškai nepagrįstas.
„Ten vienas namas ir trys laiptinės, kiekviena laiptinė turi unikalius adresų numerius, bet šilumos mazgą – vieną. Jie buvo viską suruošę, kai užprotestavome. Pareiškė, kad darys kitą investicinį planą ir jame numatys statyti naują šilumos mazgą tik mūsų namui. Dabar blaškomės nežinodami, ką ir kaip daryti, bet mums pasakė, kad negalima palikti tų pinigų, kuriuos skirs valstybė iš Europos fondų. Čia jų toks interesas. Ir dabar skubos tvarka padarys šitą naują investicinį planą, darys naujus įvadų projektus, nes reikia atskirti vandenį, elektrą, šilumą tam mazgui“, – aiškino ji.
Sąskaitomis už šildymą nesiskundžia
Naujojoje Vilnioje gyvenanti moteris sakė, kad, be šilumos mazgo, renovacija visam namui kainuotų apie 300 tūkst. eurų. Tad kiekvienam butui tektų apie 15–16 tūkst. eurų.
„Aš turiu jau vieną kreditą, kurį ėmiau butui, dabar reiktų imti kitą kreditą, kad galėčiau sumokėti už tą renovaciją. O su tuo šilumos punktu kaina mums dar labiau pakils, su juo bus gal ir pusė milijono eurų“, – tikino ji.
Nors gyventojams žadama, kad jie gaus perpus mažesnes sąskaitas už šildymą, šie vis tiek kratosi namo atnaujinimo.
„Mums siūlo sutikti su renovacija, nes mokėsime mažiau už šildymą. Bet mes ir taip mažai už jį mokame ir dar gyvename atsidarę langus žiemos metu. Mano 50 kv. m ploto butas, du kambariai, tai su vandeniu moku iki 30 eurų. Pažiūrėjau, kiek mieste mokama už tokį patį plotą, tai mūsų ta kaina neerzina“, – sakė ji.
Savivaldybė: tai – žemo efektyvumo pastatas
Vilniaus savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas 15min tikino, kad ne savivaldybė, o daugiabučio administratorius pasiūlė renovuoti daugiabutį.
„Čia nieko keisto turbūt nėra, buvo pasiūlymas toks. O kadangi savivaldybė turi tikslą dalyvauti toje programoje, mes pritarėme dalyvauti modernizavime – pirminis sprendimas iš savivaldybės visą laiką būna teigiamas“, – kalbėjo jis.
Be to, K.Karosas nepritaria gyventojų teiginiui, kad jų namas yra tvarkingas – esą jis siekia F energinę klasę. Ir nors namas pastatytas tik beveik prieš 20 metų, naudotos medžiagos esą neatitinka šiuolaikinių rodiklių.
„Aišku, yra dar blogesnių, bet palyginti tai yra tikrai ganėtinai žemo efektyvumo pastatas. Tuo labiau, kad jis statytas pagal senus normatyvus, galiojusius iki 1993 metų. Nesvarbu, kad statyba truko ilgai ir baigtas jis 1999 m., bet visos medžiagos tam pastatui buvo naudojamos mažai efektyvios. Jis niekuo nesiskiria nuo kokio kito daugiabučio, pastatyto 9-ame dešimtmetyje“, – kalbėjo jis.
K.Karosas taip pat kratosi teiginio, kad likusių butų savininkai tapo savivaldybės įkaitais ir tikina, kad šis atvejis niekuo nesiskiria nuo kitų renovacijos projektų. Jei daugiabučio atnaujinimui pritaria daugiau nei pusė gyventojų, likę turi taip pat sutikti.
„Bet kuriame name, jeigu dauguma gyventojų pritaria modernizavimui, kiti taip pat privalomai tame dalyvauja. Nereikėtų sakyti, kad savivaldybė primeta prievolę tiems gyventojams. Čia bet kuris tipinis atvejis, susirinko dauguma, žmonės nori geriau gyventi, siūlo renovaciją, pasiskaičiuoja, pritaria ir visi tame ir dalyvauja. Čia nėra kažkoks baubas siaubas ir nėra mūsų prievolės primetimas tiems gyventojams“, – komentavo valdininkas.
Be to, jis sukritikavo ir renovacijai besipriešinančius gyventojus, kurie, jo teigimu, nesileidžia į jokias kalbas.
„Buvo organizuotas susitikimas, buvo atėję rengėjai, jie pasiruošė pristatymus, viską labai gražiai norėjo parodyti žmonėms, skaidres buvo pasiruošę. <...> Niekas nenorėjo klausyti“, – sakė jis.
K.Karosas 15min aiškino, kad po renovacijos daugiabučio gyventojų šildymo sąskaitos turėtų sumažėti bene 50 proc. Tačiau bendros išlaidos – ne. Esą likusi dalis, kuri dabar mokama už šildymą, tektų paskolai už renovaciją.
„Bendros išlaidos nepadidėja žmogui. Tik dabar tai į orą išleisti pinigai, o būtų namo sutvarkymui, kiekvienas galėtų reguliuoti savo šildymą pagal poreikį, gyventi taip, kaip jiems norisi, namas gražiau atrodytų, būtų viskas sutvarkyta, naujos komunikacijos“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu yra rengiamas antras investicinis planas, kuriame turėtų būti numatytas naujas šilumos punktas. Jis gyventojams turėtų būti pristatytas po dviejų, trijų savaičių, sakė Vilniaus savivaldybės Šilumos ir vandens ūkio skyriaus vedėjas.
