Perono projektinius pasiūlymus rengė kompanija „Sweco Lietuva“. Statybos darbus, konkurso būdu atrinkus rangovą, planuojama pradėti kitų metų pirmoje pusėje.
Šiaurinio orlaivių perono Vilniaus oro uoste rangos konkursą numatoma skelbti rudenį, darbus tikimasi pradėti 2020 metų antrąjį ketvirtį, o baigti – 2021-ųjų pabaigoje. Visos investicijos sieks apie 17,3 mln. eurų. Savo apimtimi projektas prilygsta 2017 m. rugpjūtį atlikto Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako (KTT) rekonstrukcijai, kurios vertė siekė 19 mln. eurų.
Planuojama, kad investicijos į šiaurinio perono rekonstrukciją atsipirks jau per artimiausius 10 metų.
„Visus tarptautinių aviacijos organizacijų keliamus reikalavimus atitinkantis, modernus peronas teigiamai keis orlaivių judėjimo valdymo situaciją sostinės oro uoste. Augant keleivių ir didžiųjų lėktuvų skaičiui, mums kritiškai svarbu tampa efektyviai išnaudoti infrastruktūros galimybes, o tai, turint dabartines perono sąlygas – padaryti darosi labai sunku. Didesni orlaiviai, kurių vis dažniau sulaukiame mūsų oro uoste, kelia rimtus iššūkius, juos integruojant į esamą infrastruktūrą, todėl pokyčiai yra būtini“, – tvirtina Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.
Šiaurinio perono rekonstrukcija apims naujos asfalto dangos įrengimą, stovėjimo vietų ženklinimą, efektyvų ir taupų apšvietimą, naujų žiburių išdėstymą, stebėjimo sistemą, efektyvesnį paviršinių nuotekų surinkimo sprendimų įdiegimą. Planuojama, kad šiame perone ateityje bus naudojamos ir modernios požeminės elektros sistemos (angl. Ground Power Unit), kurios patogiau aptarnaus orlaivius.
„Šiaurinės perono dalies rekonstrukcija iš esmės nutolins orlaivių laikymo vietas nuo aplinkinių gyvenamųjų zonų. Po rekonstrukcijos bus sukurtos 5 papildomos parkavimo vietos, pritaikytos ir didiesiems orlaiviams, šiuo metu Vilniaus oro uoste turime viso 56 vietas“, – teigia Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programos projektų vadovas Arnas Dūmanas.
Teigiama, kad perono rekonstrukcija prisidės prie saugaus orlaivių eismo sąlygų gerinimo, trumpinant orlaivių riedėjimo atstumą – sumažės triukšmo lygis ir lėktuvų CO2 emisija, o tai tiesiogiai siejasi su Lietuvos oro uostų strateginiu tikslu investuoti į aplinkos apsaugos priemones.
D.Čiuplys pabrėžia, kad visai oro uosto infrastruktūrai būdingas cikliškumas – ją eksploatuojant pilnu pajėgumu, tarnavimo laikas svyruoja nuo 12 iki 15 metų. Teigiama, kad 2017 metais Vilniaus oro uoste atnaujintas kilimo-tūpimo takas sudaro mažiau nei trečdalį viso aerodromo dangų ploto, todėl šiuo metu būtina investuoti į kitų aerodromo dangų modernizavimą.
Siekiant išlaikyti oro bendroves Vilniuje ir užtikrinti konkurencingumą kaimyninių oro uostų atžvilgiu, šiaurinio perono rekonstrukcijos darbai bus atliekami veikiančiame oro uoste. Darbai planuojami taip, kad esminių trikdžių įprastai oro uosto veiklai nebūtų.
Vilniaus oro uosto rekonstrukcijos programa apima šiaurinio perono, riedėjimo takų rekonstrukciją, naujo VIP terminalo su konferencijų centru įrengimą, išvykimo terminalo statybą, eismo schemos priešais oro uostą keitimą ir naujų komercinių erdvių įrengimą. Visi minėti rekonstrukcijos projektai bus vykdomi veikiančiame oro uoste, darbai bus vykdomi taip, kad keleiviai pajustų kuo mažiau galimų nepatogumų.
