Vilniaus politikų dilema: geriau dar keleri metai teismų ar atnaujintas pastatas miesto centre

Vilniaus taryba tik minimalia persvara pritarė klausimo dėl taikos sutarties su Kirdiejų rūmų sostinės centre nuomininkais pateikimui. Nors savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis tikina, kad toliau tęsti teisminio bylinėjimosi su UAB „Kirdiejų rūmai“ neverta, nes tikėtina atgauti suma yra lygi nuliui, politikus įtikinti nebuvę lengva. Dalies jų manymu, geriau bylinėtis.
Kirdiejų rūmai
Kirdiejų rūmai / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

B.Radvilaitės gatvėje, prie pat įėjimo į Bernardinų sodą, esantys Kirdiejų rūmai jau ne vienerius metus stovi apleisti. Jų nuomininkė – to paties pavadinimo bendrovė, kuri priklauso „Arvi grupei“. Rekonstrukcijos darbai čia buvo prasidėję, bet nutrūko, ir šiuo metu ilgą istoriją turintys rūmai primena pastatą-vaiduoklį.

Taip pat skaitykite Vilniaus savivaldybė ketina nusileisti: atsisakys 0,5 mln. eurų ir tarsis dėl Kirdiejų rūmų

Negavo statybos leidimo

Kaip teigiama įmonių grupės „Arvi“ pateiktoje prezentacijoje, kuri atnaujinta šiemet vasarį, jau 2015 metais buvo parengtas galutinis rūmų atnaujinimo projektas. Investicijos į objektą siektų, kaip planuojama, apie 2,5–4 mln. eurų, o darbai užtruktų 3–5 metus. Po rekonstrukcijos rūmus žadama palikti atvirus Vilniaus gyventojams ir svečiams.

Taip pat prezentacijoje nurodoma, kad 2015 m. liepos 22 d. per „Infostatybą“ pateiktas prašymas išduoti rašytinį pritarimą statinio projektui. Projektas esą nebuvo suderintas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė, kaip statinių bendraturtė, nebuvo davusi sutikimo (pritarimo) Kapitalinio remonto projektui. Į savivaldybę dėl pritarimo kapitalinio remonto darbams UAB „Kirdiejų rūmai“ kreipėsi ir 2016-ųjų birželį bei 2017-ųjų vasarį, tačiau esą joks atsakymas nebuvo gautas.

Tuo metu jau buvo įsisukusi teismų karuselė, kurioje abi pusės skundė viena kitą teismams dėl nevykdomų įsipareigojimų. Suma, kurią savivaldybė siekia gauti iš nuomininkų, siekia apie 0,5 mln. eurų.

Atgautų nulį?

Tačiau, kaip prieš kelias dienas Vilniaus tarybos posėdyje kalbėjo P.Poderskis, teismai greičiausia baigtųsi tuo, kad atgauta suma būtų lygi nuliui. O bylinėjimasis dar gali užtrukti ne vienerius metus, tiek laiko apleisti stovės ir Kirdiejų rūmai pačioje Vilniaus Senamiesčio širdyje.

„Šiuo metu yra daug teisminių procesų su šituo nuomininku. Kadangi tai yra kompanija šiam projektui vystyti, tie teismai truks dar 3 metus. Net jeigu ir pasibaigs savivaldybės naudai, kas nėra garantuota, visa suma, kurią mes atgausim, greičiausia bus 0 eurų. Taip yra todėl, kad UAB „Kirdiejų rūmai“ neturi ką prarasti, jis neturi jokio turto, tai specialiai šiam projektui sukurta įmonė, kuri jokių kitų finansinių srautų ar turto neturi“, – sostinės politikams sakė P.Poderskis.

Jo teigimu, kyla mintis, kad galbūt reikėtų šių nuomininkų atsikratyti ir ieškoti kitų, tačiau tam trukdo tos pačios įmonių grupės verslininkų šiame objekte turima nuosavybės teise 40 kv. m pastato dalis. Tai atbaidytų bet kurį kitą galimą nuomininką. Todėl esą geriausia išeitis – susitarti taikiai.

Teismai truks dar 3 metus. Net jeigu ir pasibaigs savivaldybės naudai, kas nėra garantuota, visa suma, kurią mes atgausim, greičiausia bus 0 eurų, – sakė P.Poderskis.

„Siūlome susitarti taikiai, kadangi norime tiesiog, kad ta vieta ne dar 3, 4, 5 metus stovėtų nevystoma, o būtų pradėta vystyti. Taigi pagrindinės taikos sutarties sąlygos, su kuriomis siūlome sutikti, yra visų bylų nutraukimas ir 35 tūkst. eurų, kuriuos mes gautume mainais už pradelstus mokėjimus. Iš tarybos narių norime pritarimo šiai sutarčiai“, – kalbėjo P.Poderskis, žadėdamas, kad svarstymų komitetuose metu taikos sutartis dar bus koreguojama.

Įtarė merą bendravus su „Arvi“

Tačiau dėl tarybos narių palaikymo P.Poderskiui teko gerokai pakovoti. Konservatorius Vidas Urbonavičius visų pirma pastebėjo, kad Kirdiejų rūmų nuomininkai savivaldybei yra skolingi 300 tūkst. eurų, o taikos sutartimi iš jų prašoma vos 10 proc. tos sumos.

„Kai reikia mokėti nuomą, jie pinigų neturi, tačiau direktorius tikisi, kad rekonstrukcijai pinigų atsiras. Na, gal, tikėkimės. Kodėl miestas dovanoja 270 tūkst. šiai įmonei, man lieka didžiule paslaptimi. Gal tą paslapties skraistę galėtų praskleisti tai, kad UAB „Kirdiejų rūmai“ ir „Verslų valdymo konsultacijos“ (kuriai nuosavybės teise priklauso 41,35 kv.m negyvenamoji patalpa-galerija rūmuose – red. past.) priklauso „Arvi“. Ir čia gal jau meras galėtų atsakyti, ar jis susitikinėjo su atstovais“, – paslėptų prasmių ieškojo V.Urbonavičius.

Anot P.Poderskio, klausimų kyla ir dėl savivaldybės elgesio, kodėl tiek laiko nebuvo išduotas statybų leidimas. Bet smulkmenas politikams jis pažadėjo svarstymų komitetuose metu. Tuo metu Vilniaus savivaldybės administracijai vadovavo Alma Vaitkunskienė.

O meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad jo klaida buvo nesusitikti su šių bendrovių atstovais, nes klaidų padaryta abiejose pusėse, o galbūt statybos jau būtų pradėjusios judėti, jeigu jis susitikęs būtų dar prieš 3 metus.

Ir nuomą atgauti, ir projektą vystyti

Mindaugas Mačernis iš „Racionalios veiklos skatinimo (liberalų)“ frakcijos išsakė savo nuomonę, kad tokiu sprendimu savivaldybė atvertų kelią piktnaudžiavimui be jokių pasekmių – esą savivaldybė yra laimėjusi kelis teismus, tad neaišku, kodėl kalbama apie galimybę gauti tik nulį. Tačiau P.Poderskis sako nesąs tikras savivaldybės pergale, o taikos sutartis irgi yra teisinis kelias šį konfliktą pabaigti.

Šarūnas Skučas iš tos pačios frakcijos pasiūlė kitokią sutartį – pagaliau leisti statybas Kirdiejų rūmuose, tačiau išsireikalauti ir nesumokėtą nuomos mokestį. P.Poderskis suabejojo, ar su tokiomis sąlygomis sutiks vystytojas, nes esą jeigu braukiamas brūkšnys šioje istorijoje, tai tą turėtų padaryti abi pusės. Be to, nuomininkas tvirtina nemokėjęs nuomos mokesčio dėl to, kad savivaldybė neišdavė statybos leidimo.

Projekto vizualizacijos/Kirdiejų rūmų projektas
Projekto vizualizacijos/Kirdiejų rūmų projektas

Vilniaus savivaldybė, anot P.Poderskio, gaus vienos „Arvi“ grupės įmonės, finansiškai stiprios, garantiją, kas užtikrins projekto išvystymą.

Po gana ilgų diskusijų tik pakartotinai paskelbus balsavimą pateikimui buvo pritarta minimalia persvara (už balsavo 22 tarybos nariai iš 42 balsavimui užsiregistravusių, prieš 1, o susilaikė 19). Politikai šį klausimą dar svarstys komitetuose, po jų laukia dar vienas balsavimas tarybos posėdyje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis