Apie tai, kad Vilniaus valdžia savo patalpų remontui išleido 300 tūkst. eurų, BNS pranešė prieš kiek daugiau nei savaitę. Tuomet skelbta, kad už šią sumą buvo suremontuotas 19 aukštas, kuriame yra ir mero kabinetas, taip pat 20-ojo aukšto terasa. Bendrai paėmus vieno kvadratinio metro remonto kaina be baldų siekė apie 540 eurų.
Dar prisidėjo ir baldai, už kuriuos dviem bendrovėms sumokėta 52 tūkst. eurų.
Ne tik sienas perdažė
Šios sumos sukėlė audrą, ypač žvelgiant į atskiras abiejų aukštų remonto sąmatų eilutes. Jose galima rasti, kad, tarkim, 100 metrų šildomojo kabelio montavimas grindyse naudojant montavimo juostas kainavo 4314 eurų, trijų termostatų montavimas – 6580 eurų, trijų vėliavų laikiklių tvirtinimas – 939 eurus.
Tai tik keli skaičiai iš daugybės eilučių, kurios užima daugiau nei 10 puslapių.
Anot Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, tai nebuvo kapitalinis remontas, tik einamasis, bet tai nebuvo tik dangų pakeitimas ir sienų perdažymas. „Viskas, kas ten buvo daroma – sienų pertvaros nugriautos, naujos pastatytos, perstumdytos sienos, tada perdažytos, iš naujo sudėtos grindys. 20 a. balkone reikėjo labai pasistengti, ten dideli tūriai išimti, dideli ir sudėti. Tai didelės apimties remontas“, – sakė P.Poderskis.
Medžiagas ir nešė, ir liftu vežė
Sąmatoje nurodoma, kad už 42 tonų medžiagų nešimą sumokėta arti 10 tūkst. eurų. Klausimų kelia ir tai, iš kur tiek medžiagų atsirado, kad jas reikėjo iš ten išvežti ir ten sukelti, ir tokia didelė suma už darbą.
„Medžiagų suvežimas į 19 ir 20 aukštus pats savaime irgi yra šioks toks iššūkis: negali kranu užsikelti, per langą sukrauti, kaip nors kitaip padaryti to irgi negalima. Tad lieka kėlimas liftu ir nešimas laiptais. Į 19 ir 20 aukštus tai tikras iššūkis. Maždaug 20 tonų medžiagų buvo išlupta iš paties balkono 20 aukšte – betonas, atliekos. Atrodo labai daug, bet paskaičiavus tūrį tos vietos, kuri buvo išimta, tai viskas ir susideda. Kubiniame metre apie 1,2 tonos atliekų yra normalus dydis. Tiek išnešėm, tiek reikėjo ir atnešti, kartu išėjo per 40 tonų“, – tvirtino P.Poderskis.
Medžiagų suvežimas į 19 ir 20 aukštus pats savaime irgi yra šioks toks iššūkis: negali kranu užsikelti, per langą sukrauti.
Akcentuoja laiko stoką
Jis sako, kad visas kainas galima logiškai pateisinti. Esą jeigu kažkuri paslauga galbūt ir atrodo brangesnė, nei turėtų būti, tai kita buvusi pigesnė, o bendra suma neviršijo tos, kurią savivaldybė ketino išleisti: „Visa sąmata yra normali, bet jeigu išsitraukiame vieną dedamąją – tarkim, vėliavų laikiklius, ji mus piktina (313 eurų už vieną – red. past.), bet tai nėra standartinis vėliavos laikiklis, kuris tvirtinamas prie namo. Tai pastatomas, su granitine didele plyta. Jis tiek kainuoja, nes tai nėra labai einama prekė, kurią galėtum tiesiog priveržti varžtais.“
Juolab kad laikas remontui buvo trumpas: „Mes tikėjomės laiku ir kokybiškai ir turėjome laiką – vasaros atostogas, tris savaites, per kurias įmonei reikėjo atlikti darbus. Mero atostogų metu, nes visais kitais laikais ten vyksta susitikimai, o antro – rezervinio – mero aukšto neturime, todėl kažkur merą perkelti, priglausti būtų nelabai tinkama. Patarėjai glaudėsi vienoje posėdžių salėje, kur buvo įrengtos jiems laikinos darbo vietos.“
Norinčių remontuoti savivaldybės pastato du aukštus daug neatsirado – kaip sako P.Poderskis, tai buvo pats statybų pikas, o čia dirbti teko septynias dienas per savaitę keliomis pamainomis.
Kabinetą sumažino perpus
Apsilankius suremontuotose savivaldybės patalpose akivaizdu, kad mero kabinetas ir visas 19 aukštas, kuriame jis yra, gerokai pasikeitė. Priimamajame ir greta esančiame pasitarimų kambaryje stovi nauji baldai. O pats kabinetas susitraukė perpus – už pusiau stiklinės pertvaros įrengtos 6 naujos darbo vietos, kur anksčiau stovėjo ilgas pasitarimams skirtas stalas.
Dabar meras savo svečius susodina prie gerokai mažesnio apvalaus stalo, o ir pats sėdi prie gerokai mažesnio. Jo patarėjai įsikūrė čia pat, už pusiau stiklinės pertvaros. Paklaustas, ar jam pačiam remonto kaina atrodo didelė, Remigijus Šimašius to neneigia.
„Man iš pirmo žvilgsnio atrodo daug, bet aš tikrai nesu nei statybų ekspertas, nei užsiimu tais reikalais. Turint omeny, kad per 300 kv. metrų, bėgantis stogas ir kiti kapitaliniai pertvarkymai, tai net nežinau. Tai gal nesivadina viso aukšto kapitaliniu remontu, tačiau tikrai ne vien sienų ir kilimų perdažymas ir pakeitimas, tai gerokai daugiau“, – naujai sutvarkytame kabinete teigė R.Šimašius.
Bėgantis stogas buvo problema šiame pastate jau seniai. Savivaldybės administracija čia persikraustė dar 2004 metais, kapitalinio remonto iki šiol pastate nebuvo, nors erdvės po truputį keičiasi. Tarkim, P.Poderskis atsisakė atskiro kabineto ir dabar naudojasi bendra erdve su padėjėjais ir patarėjais.
„Aišku, nėra malonu girdėti, kai sako, kad mero kabinetui išleista nepilnai 300 tūkst. eurų, kai kabinetas sudaro tik šeštadalį to ploto, virš kurio ir stogas varvėjo. Mano kabinetas sumažintas perpus ir šešios darbo vietos dar atsirado. Vietoj vieno žmogaus – manęs – tame plote septyni žmonės dabar dirba“, – kalbėjo R.Šimašius.
Džiaugiasi mažesniu kabinetu
Nedideliame kabinete, kur anksčiau dirbo du mero patarėjai, dabar įrengtas pasitarimų kambarys. „Kiek buvo išleidžiama šildymui šito neadekvačiai didelio, per didelio kabineto, tai suma, spėju, išeitų panaši, jeigu ne didesnė. Tai čia pagaliau tapo vakarietiškas, adekvataus dydžio, negigantomaniškas kabinetas, kurį galima dalykiškai naudoti. Įvaizdis yra geresnis, o plotas gerokai mažesnis. Tai man aktualu“, – tikino meras.
R.Šimašius sako atvėręs ir iki šiol buvusį slaptą kambariuką jo kabineto užnugaryje. Esą jo pirmtakai šį naudojo tik itin slaptiems pokalbiams, ten patekti buvo galima tik iš mero kabineto. Dabar įėjimai atsirado du – ir iš mero, ir iš jo patarėjų erdvių.
„Man norėtųsi, kad būtų tie dalykai svarstomi. Žinoma, kiekvienas išleistas euras turi būti pamatuojamas ir svarstomas, bet šiuo atveju prasmė buvo akivaizdi, nes tai, kad viskas nuvarvėję buvo, rodė, jog reikėjo remontuoti, o tai, kad savo kabinetą susimažinau, ir galės dirbti dar 6 žmonės, leis tik efektyviau išnaudoti erdvę“, – tikino meras.
Iš nuomos mokesčio
Jis teigė tikrai nesirūpinęs asmeniškai šiuo remontu – tą darė „Vilniaus vystymo kompanija“, kuriai ir priklauso savivaldybės pastatas, savivaldybės administracija jį tik nuomojasi. Kaip 15min sakė savivaldybės administracijos direktorius P.Poderskis, kasmet nuoma miestui kainuoja apie 2 mln. eurų. Iki šiol visus einamuosius remontus savivaldybė darydavo pati skirdama papildomų lėšų, tačiau šiemet sutarta, kad remontais rūpinsis pati „Vilniaus vystymo kompanija“.
Savivaldybės administracijos direktorius pabrėžė, kad tai nereiškia, jog remontas visiškai nieko papildomai miestui nekainuos – jeigu nebūtų atliekamas šis remontas, savivaldybė būtų gavusi daugiau dividendų iš savo bendrovės arba „Vilniaus vystymo kompanija“ tuos pinigus būtų galėjusi panaudoti kitiems projektams.
Kabinetinė sistema ir nėra ypač skaidri, ir tos erdvės formuoja mūsų elgseną. Mes turime tas erdves padaryti tokias, kad elgsena būtų tinkama.
Kalbėdamas apie remontą, P.Poderskis tikino, kad tai tik pradžia – pokyčių reikės ir kitiems pastato aukštams. „Nebetenkino jau ta padėtis, o reprezentuoti miestą merui reikia. Nusprendėme, kad nuo to aukšto pradėsime, o toliau judėsime ir su kitais aukštais, galvojame apie Miesto vyriausiojo architekto skyrių, jų aplinkos pagerinimą. Ta kabinetinė sistema ir nėra ypač skaidri, ir tos erdvės formuoja mūsų elgseną. Mes turime tas erdves padaryti tokias, kad ta elgsena būtų tinkama“, – kalbėjo direktorius.
Vienur galbūt atsiras stiklinės sienos, kitur neliks jokių. Savivaldybė į dangoraižį Konstitucijos prospekte persikėlė 2004 metais, anksčiau ji buvo įsikūrusi Gedimino pr. 9.
Ekspertai trūkumų mato
Surasti rimtą statybų ekspertą ar architektą, kuris sutiktų panagrinėti savivaldybės pastato dviejų aukštų remonto sąmatą, pasirodė labai sunki užduotis. Dauguma teisinosi nenorį vertinti kolegų pateiktų kainų ir savivaldybės pasirinkimo, tačiau anonimiškai tai padaryti sutiko.
Neįvardintu panoręs likti ekspertas tikino, kad sąmatos įvertinimas priklauso nuo to, ar buvo darytas kapitalinis, ar tik kosmetinis remontas.
Reikėtų pažymėti, kad tai 42 tonos medžiagų. Net vežant liftu, reikia jas sunešti į patalpas ir išskirstyti.
„Jeigu tai yra egzistavusio remonto padažymai, tuomet keistokai atrodo. Bet jei darė kapitalinį remontą, tada visiškai realu. Bet matau, kad ir grindis griovė, ir šildymo, gesinimo sistemas tvarkė. Bendra kaina atrodo normaliai. Aišku, nelendant į tai, ar jie už kvadratą sumokėjo mažiau, ar daugiau. Suma atrodo gerai, jeigu turėjo įrengtas patalpas ir jas iš esmės pertvarkė į gražias“, – darbų kainas įvertino jis.
Ekspertas pastebėjo, kad medžiagų nešimas atsiėjo 10 tūkst. eurų, tačiau nemato tame nieko blogo: „Reikėtų pažymėti, kad tai 42 tonos medžiagų. Net vežant liftu, reikia jas sunešti į patalpas ir išskirstyti. Tai didžiulis darbas. Aišku, galėjo nustatyti tokiems darbams kainą, tačiau nebūtinai rangovas būtų sutikęs. Tai labai imlus laikui ir darbo jėgai darbas, kuriame pridėtinės vertės mažai.“
15min kalbintas architektas vertinti sąmatos nesiėmė, tačiau pažymėjo, kad remontuojant patalpas skirti 500 eurų vienam kvadratiniam metrui – normalu.
Vienos statybų įmonės vadovas, taip pat nepanoręs viešinti savo vardo, sakė, kad bendra suminė kaina atrodo normali. Tačiau peržvelgęs sąmatą jis tikina matantis vietų, kur kainos galėjo būti užkeltos. Tarkim, neįmanoma objektyviai įvertinti medžiagų nešimo kainos. Arba – termostatų montavimas savivaldybei atsiėjo 6580 eurų, nors pats termostatas gali kainuoti iki 150 eurų. Tūkstantinė suma, eksperto nuomone, galėjo susidaryti, jei montavimas buvo itin sudėtingas.
Dažus savivaldybė pirko už 89,64 eurų kv. metrui, nors, įmonės vadovo teigimu, 30 eurų už litrą pakanka daugiau nei vienam kvadratui.
Tiesa, jis pabrėžė, kad skaidydama pirkimą, Vilniaus miesto valdžia galėjo sutaupyti labai daug. Tačiau ar tai būtų efektyvu, jis suabejojo: „Tai tragiškai apkrautų administraciniu darbu savivaldybės darbuotojus, procesas užtruktų, o atskiri, susiję etapai gali vykti nevienodu greičiu. Tai suprantama. Bet tuo galima pasinaudoti reguliuojant kainas.“
Vilniaus tarybos opozicinės Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos seniūno pavaduotojas Žilvinas Šilgalis BNS šį remontą yra palyginęs su Kauno „auksiniu tualetu“: „Galima remontą lyginti su Kauno „auksiniu tualetu“, dėl to jis ir vadinosi auksinis. Bet, prisimenu, kalbėta apie 0,5 mln. litais, čia – milijonas litais. Už tokią sumą galima du namus pastatyti, tad komentarų net nereikia.“
