Gyvenant daugiabutyje tenka mokėti net ir už tai, ko neturite. Tarkim, už balkono konstrukcijų remontą teks mokėti visiems namo gyventojams, nesvarbu, kad dalis gyventojų balkonų savo butuose ir neturi. Tai bendra namo nuosavybė, už kurią atsako visas namas. Kaip ir stogas, sienos ar pamatai.
Neturi balkono? Vis tiek teks sumokėti
Pagyvenusią Šv. Stepono gatvės 32 namo gyventoją Palmyrą šokiravo namą administruojančios bendrovės „Senamiesčio ūkis“ pateikta sąskaita – joje atsirado gana įspūdinga suma už tai, kad administratorius atliko namo balkonų būklės analizę. Už tai gyventojai teks susimokėti 400 Lt, be to, dar kurį laiką ji turės mokėti ir už balkonų remontą.
Mokesčiai nestebintų, bet gyventoja tvirtina savo bute net neturinti balkono – balkonus turi tik keli butai, tad kiti gyventojai nepatenkinti, kad už remontą teks mokėti ir jiems.
„Jeigu mano bute sprogo vamzdis, irgi turėtų mokėti visi namo gyventojai? Balkonas juk nėra mano nuosavybė ar turtas, kurio privalumais aš naudojuosi. Suprantu, jeigu tai būtų namo fasadas ar namo stogas. Bet balkonas juk priklauso konkrečiam butui“, – piktinosi moteris.
Tačiau, pasirodo, gyventoja klysta, manydama, kad balkonai nėra bendros nuosavybės dalis, kaip ir stogas ar sienos.
Balkonų konstrukcijos – bendra nuosavybė
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme tarp pastato bendrojo naudojimo objektų yra nurodytos ir pagrindinės pastato konstrukcijos: pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai ir lodžijos, kitų balkonų ir lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, išoriniai laiptai, nuožulnos, stogeliai.
Todėl butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai mokėti už namo išlaikymą ir išsaugojimą. Tad – ir dalintis remonto išlaidas.
„Senamiesčio ūkio“ atstovas Jevgenijus Sakovskis pasakojo, kad dėl balkonų renovacijos ar remonto darbų gyventojai nusiteikę priešiškai, o ypač tų butų, kurie balkonų neturi. Kita prieštaraujančių grupė – žmonės, balkonus susitvarkę savo lėšomis.
„Pagal Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, balkonas – pagrindinė namo konstrukcija, todėl už jų priežiūrą, vadovaujantis Civilinio kodekso 4 knygos nuostatomis, atsako visi namo bendraturčiai, t.y. ir tie, kurie balkonų neturi“, – tvirtino J.Sakovskis.
Būklė – avarinė
Anot „Senamiesčio ūkio“ atstovo, balkonais susirūpinta po nelaimingo atsitikimo šių metų birželio pabaigoje, kai Panerių g. 15 name gyvenusi senolė žuvo išėjusi į balkoną ir su juo nukritusi. „Savivaldybės nurodymu skubos tvarka buvo sudaryti sąrašai remontuotinų balkonų. Didžioji dalis Vilniaus senamiesčio namų pastatyti iki 1940 metų, todėl dauguma balkonų, natūralu, yra patenkinamos arba avarinės būklės“, – kalbėjo J.Sakovskis.
Didžioji dalis Vilniaus senamiesčio namų pastatyti iki 1940 metų, todėl dauguma balkonų, natūralu, yra patenkinamos arba avarinės būklės, – kalbėjo J.Sakovskis.
UAB „Mano būstas LT“, kuriai priklauso ir nemažai namų Senamiestyje bei Naujamiestyje administruojantis „Naujamiesčio būstas“, atstovo teigimu, Vilniuje, ypač Naujamiestyje, yra nemažai namų, kurių balkonų būklė kelia rimtą susirūpinimą.
„Deja, nemaža dalis gyventojų į tai moja ranka ir nesutinka pradėti remonto darbų. Tuos balkonus, kurių būklė tikrai kelia didelį rūpestį, stengiamės bent jau aptraukti tinklu, kad nuskilus daliai konstrukcijos ji nesužalotų žmonių. Toks gyventojų nenoras tvarkyti jiems priklausančio turto vis dar rodo, jog žmonės nelinkę rūpintis savo nuosavybe. Per pastaruosius metus esame sutvarkę balkonus 15-oje namų“, – teigė bendrovės atstovas spaudai Paulius Ugianskis.
Savivaldybė kurs fondą
Namo priežiūra priklauso ne tik nuo techninio prižiūrėtojo, bet ir nuo to, koks yra name gyvenančių žmonių požiūris į išorinę būsto priežiūrą ir atnaujinimą, – aiškino D.Oleškevičienė.
Vilniaus savivaldybė turi planų sudaryti daugiabučių namų fasadų, balkonų remonto darbų paramos fondą. „Jis būtų skirtas pastatų, kurie yra senamiesčio apsaugos zonoje, avarinių grėsmių likvidavimui. Toks fondas reikalingas, nes padėtis su balkonais šiuo metu yra prasta ir keičiasi nepakankamai sparčiai, o namo priežiūra priklauso ne tik nuo techninio prižiūrėtojo, bet ir nuo to, koks yra name gyvenančių žmonių požiūris į išorinę būsto priežiūrą ir atnaujinimą“, – aiškino Džiuljeta Oleškevičienė, Vilniaus savivaldybės Statinių naudojimo priežiūros poskyrio vyr. specialistė.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, „Senamiesčio ūkis“, kuris administruoja didelę dalį Senamiesčio gyvenamųjų namų, apžiūrėjo 1772 balkonus ir nustatė, kad 31 balkono būklė yra bloga ar avarinė ir tik 63 balkonų būklė yra gera, taigi visus kitus balkonus reikia remontuoti. Panaši padėtis ir kitose Vilniaus miesto seniūnijose – Naujamiesčio seniūnijoje reikia remontuoti apie 600 balkonų, Šnipiškių seniūnijoje – apie 200 balkonų.
Bendrovės „Naujamiesčio būstas“ ir „Senamiesčio ūkis“ gyvenamųjų namų balkonų remonto darbams atlikti yra parengę 29 pastatų projektus, rengiama projektinė dokumentaciją dar 37 pastatams, šiuo metu vykdomi 19 pastatų balkonų remonto darbai, o iki 2015 metų jau suplanuota vykdyti dar 54 pastatų balkonų remonto darbus.
