Brangiausias butas Vilniuje šių metų pirmą pusmetį parduotas už 560 tūkst. eurų naujos statybos name Šiaulių gatvėje – už 130 kv. m ploto buto su automobilio stovėjimo vietomis kvadratinį metrą sumokėta 4 tūkst. eurų.
Kaune už 65 kv. m ploto butą senamiestyje, Raguvos gatvėje sumokėjo 155 tūkst. eurų ir vienas kvadratinis metras čia kainavo 2,4 tūkst. eurų. Klaipėdoje senamiestyje, Danės gatvėje už 78 kv. m ploto butą senos statybos pastate sumokėta 180 tūkst. eurų., atitinkamai kvadratinio metro kaina 2,3 tūkst. eurų.
Tikisi daugiau
Šiemet sostinėje turėtų būti pastatyta virš 700 prestižinės klasės butų ir tokių butų dalis bendroje pasiūloje sudarys 19 proc., rašoma įmonės apžvalgoje.
„Šiuo metu vykstančios naujų prabangių daugiabučių namų projektų statybos, ypač sostinėje, pasirašomos preliminarios pirkimo-pardavimo sutartys ir plėtotojų deklaruojamos pardavimo kainos leidžia tikėtis, kad netolimoje ateityje pamatysime dar įdomesnių ir galbūt rekordinių įsigijimų bei didesnes tokio tipo būsto pardavimo apimtis“, – pranešime cituojamas „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
Vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje sudarė 3313 eurų/kv. m ir vidutinis parduoto buto plotas buvo – 80 kv. metrų. Atitinkamai Kaune – 2 052 eurų/kv. m ir vidutinis parduoto buto plotas – 52 eurų/kv. m, Klaipėdoje – 2005 eurų/kv. m ir vidutinis buto plotas – 73 eurų/kv. metrų.
Sunkiau parduoti
„Ober-Haus“ skaičiavimais, Vilniuje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8 proc, Kaune ir Klaipėdoje – 0,3 proc. Per šių metų I pusmetį Vilniuje parduoti 39 butai, kurių kaina aukštesnė nei 3 tūkst. eurų/kv. m, o Kaune ir Klaipėdoje atitinkamai 6 ir 5 butai, kurių vieno kvadratinio metro kaina aukštesnė nei 1,8 tūkst. /kv. m.
„Iš įvykusių sandorių matyti, kad paties brangiausio būsto segmento rinka gyvesnė tik Vilniuje, kur per mėnesį vidutiniškai sudaromi 6-7 sandoriai, tuo metu Kaune ir Klaipėdoje buvo parduodama po vieną butą per mėnesį“, – cituojamas S.Vagonis.
Anot jo, tokio turto imtis sostinėje išlieka pakankamai nedidelė ir prabangaus būsto plėtotojams ir kitiems prabangiausio būsto savininkams tenka įdėti nemažai pastangų stengiantis parduoti savo turtą negausiam pirkėjų ratui.
Viena iš svarbių tokio nedidelio sandorių kiekio priežasčių yra ir pastaraisiais metais buvusi pakankamai nedidelė prabangaus, ypač naujos statybos, būsto pasiūla. Tačiau naujai plėtojami projektai gerina šio segmento rodiklius.
Šiuo metu Vilniuje brangiausių naujų butų su daline apdaila ir įrengtų senos statybos butų kainos dažniausiai neviršija 3,2-3,5 tūkst. eurų už kv. metrą. Tačiau plėtotojai naujus butus centrinėje miesto dalyje ir senamiestyje tikisi parduoti už 4-5 tūkst. eurų už kv. metrą.
Būsto plėtotojai Kaune ir Klaipėdoje aukštesnės klasės butų projektuose už kvadratinį metrą prašo 2 tūkst. eurų. Tačiau Kaune ir Klaipėdoje brangiausių senos ir naujos statybos butų kainos dažniausiai neviršija 1,8 tūkst.-1 9 tūkst. eurų už kv. m.
Keičiasi tipinis pirkėjas
Centriniuose rajonuose paklausa auga dėl keleto priežasčių. Visų pirma, pirkėjai vertina, kad butas centre yra saugesnė, likvidesnė investicija, ką parodė ir krizės laikotarpis – per jį būstai centrinėje miesto dalyje prarado mažiau vertės nei miegamuosiuose rajonuose. Antra augančios prestižinio būsto paklausos priežastis – besikeičiantis nekilnojamojo turto pirkėjas, kuris yra kitoks nei prieš 7-8 metus.
„Šiandien matome, kad pirkėjai turi susitaupę pinigų, skolinasi kuo mažiau. Pavyzdžiui, jeigu prieš 7-8 metus iš 80 proc. pirkėjų, imančių paskolą būstui, 70 proc. skolindavosi maksimalias leistinas sumas, šiandien tokių tebėra 30 proc. Dauguma aukštesnės klasės ir prestižinių butų pirkėjų skolinasi tik 40-50 proc. visos būstui reikiamos sumos, o kitą dalį dengia iš savo lėšų“, – teigia nekilnojamojo turto įmonės „MG Valdos“ pardavimų vadovas Mantas Umbrasas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad į rinką įsilieja visiškai nauji pirkėjai. Tai jauni, išsilavinę 25-28 metų amžiaus specialistai, kurie gauna pakankamai aukštas pajamas ir ieško aukštesnės gyvenimo kokybės.
„Šie pirkėjai nepatyrė finansinės krizės, nes tuo metu dar buvo studentai, todėl yra optimistiškesni, drąsiau skolinasi, nors tuo pačiu yra labiau išprusę ir detaliau išanalizuoja pirkimo sprendimus. Tipinis pavyzdys – IT specialistas, gaunantis aukštą atlygį ir kuriam gyvenimas centre buvo tam tikra svajonė“, – aiškina M. Umbrasas.
