Tai jau penktas aukcionas, kuriame sostinės valdžia bandys parduoti buvusią Akių ligų ligoninę. Pirmajame aukcione buvo nustatyta daugiau nei 2,9 mln. eurų kaina (kartu su žeme), tačiau dabar turtas parduodamas už 2,36 mln. eurų pradinę kainą.
Aukcione, kuris vyks lapkričio pabaigoje, bus bandoma parduoti beveik 1,2 tūkst. kv. m ploto, 3 aukštų ir 519 kv. m ploto ligoninės pastatus. Skelbime nurodoma, kad mažesnis yra fiziškai pažeistas, yra likę 73 proc. pastato. Kompleksui priklauso beveik 32 kv. m ploto vaistinė, kurios likę 88 proc. Taip pat aukcione bus parduodami du sandėliai, kurių bendras plotas siekia beveik 71 kv. metrą.
Ligoninės statybas finansavo Tyzenhauzaitė
Visi pastatai, išskyrus sandėlius, yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą (KVR). Statiniai pastatyti 1881 metais, o statybas finansavo grafienė Marija Tyzenhauzaitė Pšezdziecka. Juose buvo įrengta Akių ligų ligoninė, vėliau įkurta Vilniaus universitetinė Slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninė, kuri 2015 metais išsikėlė.
Savivaldybei turtas priklauso nuo 1995 metų rugsėjo, 15min informavo Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento Nekilnojamojo turto skyriaus vedėja Vilma Lajauskaitė.
„(Turtas parduodamas – red.past.), nes netinkamas savivaldybės funkcijoms vykdyti, be to, tokius pastatus sunku išnuomoti, kadangi reikalingos itin didelės investicijos, norint juos atgaivinti“, – pardavimo priežastis aiškina savivaldybės darbuotoja.
Anot V.Lajauskaitės, kadangi pastatai nėra avarinės būklės, jų griauti negalima.
„Be to, sudėtingos griovimo procedūros, nes dalis pastatų yra kultūros vertybės“, – aiškino ji.
Vadovaujantis Vilniaus bendruoju planu, teritorijoje galima statyti iki 4 aukštų statinius, gyvenamosios paskirties statiniams nustatytas iki 0,8 maksimalus užstatymo intensyvumas, o negyvenamosios paskirties – iki 2,0.
Analitikai: turtas sunkiai pritaikomas ir per brangus
V.Lajauskaitės teigimu, potencialių pirkėjų savivaldybė nesulaukia, nes tai yra didelis objektas, reikalaujantis dar ir labai didelių investicijų, taip pat kultūros vertybė.
Panašios nuomonės laikosi nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Remigijus Pleteras.
„Ten yra nekilnojamojo turto vertybė ir kaina atitinkama, šiuo atveju, manau, vieną iš tų dalykų reikėtų eliminuoti arba sumažinti. Nekilnojamojo turto vertybės apriboja pastato panaudojimą, transformaciją į kitus, o kaina nėra labai patraukli. Todėl daugelis investuoti nesiryžta“, – įsitikinęs pašnekovas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Į kultūros vertybių zoną patekusį būstą parduoti sunkiau nei katę maiše
Nekilnojamojo turto bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa mano, kad pagrindinės nesėkmingų pardavimų priežastys – vieta, neapibrėžtumas dėl papildomo ploto vystymo, ribotos pritaikymo galimybės bei aukšta pradinė pardavimo kaina.
R.Žulpos teigimu, pagal dabar galiojantį Vilniaus bendrąjį planą, teritorijoje teoriškai galima būtų statyti iki 6,6 tūkst. kv. m butų arba iki 16,6 tūkst. komercinės paskirties statinių. Tačiau plėtros planus komplikuotų Akių ligoninės statinių kompleksas, kuris yra įtrauktas į registrą.
„Plėtros galimybės sklype yra labai ribotos – vystant bet kokios paskirties objektą turi būti išlaikytas į KVR įrašytų pastatų tūris“, – aiškino jis.
Galėtų įsikurti privatus darželis ar gydymo įstaiga
R.Žulpa skaičiuoja, kad vertinant esamų pastatų plotą ir pradinę pardavimo kainą, gaunama 1 kv. metro kaina – yra 1244 eurai. Tačiau įvertinus projekto savikainą, rezultatas labai prasilenkia su rinkos tendencijomis.
„Pastatų būklė labai prasta ir norint objekte vykdyti veiklą, prireiks didelių investicijų į pastatų remontą. Tokiu būdu, iki galo sutvarkytų pastatų savikaina gali siekti 2–2,5 tūkst. eurų už kv. metrą. Tai smarkiai prasilenkia su Naujininkų rajono nekilnojamo turto verte. Jeigu šis objektas už tokią pačią kainą būtų parduodamas Senamiestyje, net neabejoju, jog pirkėjas atsirastų labai greitai“, – įsitikinęs analitikas.
Kas vis dėlto galėtų įsigyti ir čia ką nors plėtoti? R.Žulpos nuomone, didžiausią perspektyvą čia turėtų privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos. Kodėl? Pasirodo, šalia parduodamo objekto nėra nė vienos privačios ikimokyklinės ugdymo įstaigos.
„Tokio tipo įstaigos atsiradimas turėtų didelį potencialą. Taip pat geras perspektyvas galėtų turėti ir privati gydymo įstaiga. Anksčiau šiame komplekse buvo vykdoma gydymo veikla, todėl tiek teritorija, tiek pastatai yra tinkami ir pritaikyti vykdyti šiai veiklai“, – sakė pašnekovas.
Be to, jis pastebi, kad aplink buvusią ligoninę yra vos keletas privačių gydymo įstaigų. O ir tos, kurios yra, įsikūrusios pirmuosiuose daugiabučių aukštuose ir užima santykinai nedidelį plotą. Todėl naujasis savininkas čia galėtų įkurti arba vieną didelę, arba po vienu stogu sutalpinti kelias bendroves, kurios teiktų gydymo paslaugas.
„Greičiausiai užtruktų daugiau laiko, nes tai santykinai siauras segmentas, kuriame nėra daug įmonių, galinčių ir norinčių įgyvendinti tokio dydžio projektą“, – kalbėjo R.Žulpa.
