Praėjusį penktadienį savivaldybė pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Jame teigiama, kad VPT išvada grįsta „itin grubiomis fakto ir teisės klaidomis, neatitinka faktinės situacijos“, o įpareigojimas nutraukti procedūras šioje konkurso stadijoje – neproporcingas.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, miestas nesutinka su tarnybos išvadomis dėl per didelės rizikos ir finansavimo struktūros.
„Išvada, mūsų manymu, yra neteisinga. Tai vienintelis būdas ją nuginčyti. Manome, kad tiek rizikos yra perleidžiamos, ką ignoruoja ir visiškai priešingai vertina tarnyba, tiek finansavimo struktūra yra tinkama – ji nesikerta su jokiomis kitomis praktikomis, kurios taikomos kituose projektuose“, – BNS sakė jis.
„Pats įpareigojimas nutraukti procedūrą yra neproporcingas, sutarties tekstas yra skaitomas ne taip, kaip jis buvo parašytas. Yra daug ir kitų klaidų. Manome, kad apskritai buvo viršyta kompetencija ir ne VPT turėjo nagrinėti šį klausimą“, – kalbėjo P.Poderskis.
Jo teigimu, savivaldybė pateikė tarnybai savo argumentus, tačiau galiausiai nuspręsta kreiptis į teismą.
„Mes turėjome kelis susitikimus su VPT, bandėme jiems parodyti jų klaidas, bet, kaip suprantu, jie mūsų susitikimus panaudojo, kad išgirstų argumentus, kuriuos mes naudosime prieš juos teisme ir nebuvo konstruktyviai nusiteikę. Kitą vertus, reikia pripažinti, jie negalėjo staiga paimti ir pakeisti išvados. Ją galima nuginčyti tik teisme“, – teigė administracijos direktorius.
P.Poderskis pripažino, jog ilgas teismo procesas vilkins ir projekto įgyvendinimą. Jis vylėsi, kad galbūt institucijoms dėl jo pavyktų susitarti taikiai.
„Faktas, kad jeigu teismai užsitęs, projektą galime tuo ir pabaigti. Bet jeigu įsitrauks Vyriausybė ar iš Švietimo ir mokslo ministerijos atsiras didesnis noras statyti projektą, ko nebuvo anksčiau, galbūt bus galima sumoderuoti tą procesą į kokią taikos sutartį. Jei ta išvada pasikeistų, kad mes turėtume ištaisyti trūkumus, o ne nutraukti procedūras, toks variantas mums būtų tinkamas“, – sakė jis.
Anot savivaldybės, vertindama projekto rizikas, tarnyba neteisingai nustatė, jog didžioji dalis jų tenka savivaldybei ir valstybei. Jos teigimu, finansinę riziką prisiims projektą finansuosiantis bendrovės „BaltCap“ fondas – jis skolins projektą įgyvendinsiančiai įmonei, o savivaldybė ir valstybė jai mokės metinį mokestį.
„Didžioji rizikos dalis tenka privačiam subjektui, nes jam tenka didžioji dalis veiklos vykdymo rizikos, kuri apima realias paklausos bei atvirumo rinkos pokyčiams rizikas. (...) Statybų bei finansavimo rizikos ne tik neperėjo institucijoms – jos sumažėjo, kadangi į projekto priežiūrą įsitraukė finansuotojas, suinteresuotas stebėti privataus subjekto veiklą, kitaip jis rizikuos neatgauti didelės dalies savo paskolos, suteiktos projekto bendrovei projekto įgyvendinimui“, – rašoma skunde teismui.
VPT gegužę pareiškė, kad koncesijos sutartimi turėjo būti išskaidytos valstybės ir savivaldybės rizikos, tačiau pakeitus projekto finansavimo modelį, visa rizika teko joms, todėl planuota pasirašyti sutartis su koncerno „Icor“ bendrovė „Axis industries“ negali būti laikoma koncesijos sutartimi.
Galutinių derybų ir sutarties projekto vertinimą tarnyba pateikė po to, kai į ją kreipėsi Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT).
Kovą VPT neleido pasirašyti sutarties. Jos pasirašymas sustabdytas prokurorų ir FNTT prašymu, siekiant išsiaiškinti, ar koncesijos vertės padidėjimas po derybų yra pagrįstas ir teisėtas.
Po VPT įpareigojimo Vyriausybė išanalizavusi alternatyvas paskelbė, jog Vilniuje yra kelios futbolo stadiono statybos galimybės, tačiau nurodė, kad jai artimesnė Nacionalinio stadiono idėja.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat paragino Vilniaus valdžią su Vyriausybe sutarti dėl konkretaus bei skaidraus projekto.
Po kelerius metus trukusių konkurso procedūrų koncesijos sutartį su konkursą laimėjusia „Axis industries“ bei projekto finansuotoju „Baltcap“ savivaldybė planavo pasirašyti dar kovą. Tam pritarė tiek savivaldybės taryba, tiek Vyriausybė.
Pagal bendrą savivaldybės, statytojų, finansuotojų ir Vyriausybės sutartį, kompleksą daugiau nei du dešimtmečius valdytų bendrovė „Kauno arena“. Jį tikėtasi pastatyti 2023-iaisiais.
Komplekso su 15 tūkst. vietų stadionu ir kitais objektais statyba būtų kainavusi apie 93,2 mln. eurų, tačiau mokėjimus išdėsčius per 25 metus, „BaltCap“ fondui planuota iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų.
Vyriausybės dalis, atsižvelgiant į sutarties projektą, būtų siekusi apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų.
Be futbolo stadiono, komplekse planuota dar 15 objektų: lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus.
