Šalia Gilužio ežero pakrantės šiuo metu burzgia traktoriai, stumdomas žvyras – čia iškils „Gilužio rivjera“ pavadintas gyvenamųjų namų kvartalas.
Vietos gyventojai karštomis dienomis mėgsta maudytis šiame ežere, tačiau šią savaitę priėjimą prie pliažo užblokavo tvora. Čia vyksta statybos ir esą dėl to teritoriją reikia užtverti.
Tiesa, Saugomų teritorijų įstatymas suteikia teisę gyventojams būti pakrantėje 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio, todėl negali būti tveriamos tvoros ar sodinami augalai, kurie kliudytų prieiti.
Pilaitės gyventojai net nematavę mato, kad atstumas nuo tvoros iki vandens yra mažesnis, nei leistina.
15min apsilankė prie tvora apjuosto ežero.
Užtvertas paplūdimys – populiarus
Pasibaigus asfaltuotam keliui Pilaitėje, iki ežero dardame žvyrkeliu. Kartu su mumis – ir viena Pilaitės gyventoja, kuri čia gyvena jau 25 metus.
„Kiek save pamenu, dar nuo paauglystės, maudytis ateidavau būtent čia, vėliau vesdavausi ir savo dukrą“, – prisiminė ji.
Atvažiavę ėjome link vandens, kur mus sustabdė iš OSB plokščių pastatyta siena. Gyventoja pasakojo, kad kadaise šioje vietoje augo medžiai ir krūmai, tačiau šiandien jų nebėra.
Pašnekovė pasakojo, kad ir pastaruoju metu kone kiekvieną vasaros dieną atvykstanti į paplūdimį, esantį šalia viešbučio „Villa Alicante“, kur įprastai būdavo sunku rasti net laisvą vietą, tačiau ketvirtadienio popietę, kai lankėmės paplūdimyje, poilsiaujančių žmonių čia nebuvo.
„Tikrai, labai keista – nieko nėra“, – nužvelgusi tuščią paplūdimį stebėjosi pilaitiškė.
Nieko keista – žmonėms čia patekti sudėtinga. Šalia statomas gyvenamųjų namų „Gilužio rivjera“ kvartalas, o priėjimą prie vandens užblokavo atsiradusi siena.
„Nauja mažaaukštės statybos gyvenvietė Pilaitėje, ant Gėlužės ežero kranto. Gyvenvietė tiesiogiai ribojasi su ežero pakrante“, – rašoma statomų butų skelbime.
Jei nori į pliažą – lipk per tvorą ar braukis pro meldus
Dabar norint pasiekti ežerą gali tekti lipti per tvoros viršų, ropoti per apačią arba bristi kone per meldus – beveik per vandenį – nėra jokio normalaus praėjimo.
Kol mes bandėme įvairius patekimo į kitą tvoros pusę būdus, sulaukėme keleto gyventojų: vienų veiduose buvo nuostaba, kitų pyktis, treti blaškėsi, mosikavo rankomis ir svarstė, kaip prieiti prie vandens.
„Nežinau, kaip praeisime. Anksčiau tai nors skylė buvo prakirsta, nors pralįsti buvo galima“, – apgailestavo sutikta mergina, maudytis ėjusi su draugu.
Kartu su jais pro tvoros šoną pralindome ir mes.
Apsidairę paplūdimyje ir grįžę į kitą tvoros pusę sutikome dvi moteris – viena jų vežėsi vaiką vežimėlyje.
„Ar žinote, kas čia vyksta?“ – jos klausė mūsų.
Paaiškinome situaciją ir tęsėme pokalbį. Paaiškėjo, kad pašnekovės gyvena netoli ir šiame pliaže lankosi dažnai. Sakė, kad čia buvo dar praėjusią savaitę ir patikino, kad jokia tvora nestovėjo.
Kaip su vaiko vežimėliu ketina praeiti? Sakė, kad labai karšta, todėl kito pliažo neieškos.
„Bandysime. Persinešime vaiką, paskui vežimą“, – tikino vežimą stumianti moteris.
Bandysime. Persinešime vaiką, paskui vežimą, – sakė Pilaitės gyventoja.
Nemokamas pliažas užtvertas, kitas – 4 eurai
Įdomu, kad šis pliažas padalintas į dvi dalis: nemokamą (kuriame ir lankėmės) ir mokamą. Pastarasis yra privati viešbučio „Villa Alicante“ valda, kur ilsėtis ir maudytis gali tik susimokėję svečiai.
Apsilankę nemokamoje pliažo dalyje bandėme patekti ir į kitą. Čia mus pasitiko apsaugininkas.
„Norėtume iki pliažo nueiti“, – tarėme jam.
„Sumokėsit ir nueisit“, – atšovė jis.
Kainų klausti nereikia – šalia įėjimo stovi lentelė. Pavyzdžiui, vienam suaugusiam paplūdimio malonumai atsieina 4 eurus. Už vienos valandos tinklinio aikštelės nuomą teks sumokėti nuo 15 eurų iki 18 eurų.
Kodėl reikia mokėti? Paaiškino, kad valda yra privati, paplūdimys prižiūrimas, o jei neužimtas – galima naudotis ir gultu.
25 metus Pilaitėje gyvenanti vilnietė sakė, kad nemokama alternatyva lieka priešais viešbutį esantis pliažas, kuris, jos teigimu, neaišku, kiek laiko bus prieinamas visiems gyventojams.
„Tai gali būti tik laiko klausimas, nes aplinkui vyksta statybos“, – sako ji.
„Gilužio rivjera“: tvora laikina
„Gilužio rivjeros“ pardavimų vadybininkas Karolis Adamonis 15min sakė, kad tvora, blokuojanti vietos gyventojų priėjimą prie ežero, greitai bus panaikinta.
„Situacija yra tokia, kad ta tvora bus panaikinta, bus padarytas priėjimas. Tiesiog turbūt rangovas neteisingai suprato užduotį ir mūsų įmonė, kuri administruoja statybas, ji jau turi šitą informaciją, ir per kelias dienas bus išspręstas šis klausimas“, – kalbėjo jis.
Tvora bus panaikinta, bus padarytas priėjimas, – sakė K.Adamonis.
K.Adamonio teigimu, visos statybos bus užtvertos, bet priėjimas prie ežero bus paliktas. Esą jau kitą savaitę gyventojai galės be problemų pasiekti ežerą.
Savivaldybei trūksta teisinių galių
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Žemės tvarkymo projektų poskyrio vedėja Vaida Masytė – Pavasarienė komentare 15min teigė, kad teritorija aplink Gilužio ežerą yra prijungta prie Vilniaus miesto po 1995 m. po grąžinimo ir privatizavimo žemės reformos.
Žemės reformos žemėtvarkos projektus organizatorė buvo Vilniaus apskrities viršininko administracija (dabartinė teisių ir pareigų perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
„Vilniaus miesto savivaldybė ne kartą yra pabrėžusi, kad žemės reforma prijungtinėse teritorijose buvo vykdoma ydingai – neatsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus ir neužtikrinant visuomenės interesų. Šiuo atveju taip pat sklypai buvo suprojektuoti iki pat Gėlužio ežero krantų, nepaliekant pakrantėse bendrojo naudojimo teritorijų“, – teigė ji.
Šiuo atveju taip pat sklypai buvo suprojektuoti iki pat Gėlužio ežero krantų, nepaliekant pakrantėse bendrojo naudojimo teritorijų, – teigė V.Masytė – Pavasarienė.
Toliau ji aiškino, kad tiek viešbučio „Villa Alicante“, tiek statomo gyvenamųjų namų kvartalo „Gilužio rivjera“ detalieji planai yra parengti.
„Savivaldybė detaliųjų planų rengimo metu stengėsi kaip galima labiau užtikrinti bendruomenės teisę lankyti ežero pakrantes. Šiuo tikslu detaliaisiais planais palei ežero pakrantę buvo suprojektuoti servitutai.
Savivaldybė neturi teisinių galių tikrinti, ar sklypo savininkas užtikrina tinkamą servituto naudojimą. Žemės naudojimo valstybinė kontrolė yra NŽT kompetencija, todėl būtent ši institucija turėtų tikrinti ar yra sudaromos galimybės visuomenei pasinaudoti servitutu“, – tikino V.Masytė – Pavasarienė.
Ji informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra inicijavusi ežero pakrantės sutvarkymo ir rekreacinių takų įrengimo projektą, kuris šiuo metu yra derinamas.