Iš viso name, esančiame Rūtų gatvėje, yra 3 aukštai, taip pat cokolinis aukštas. Daugiabutyje įrengti 7, 120–230 kv. m ploto butai. Cokoliniame aukšte esantys du butai turi nedidelius žemės sklypus, likę – balkonus ir terasas.
„Tai yra vienas prabangiausių projektų Vilniaus mieste, o Antakalnyje vienintelis toks išskirtinis. Visų pirma, yra apie 3 tūkst. kv. metrų bendro ploto, bet 1 tūkst. kv. m ploto palikta bendroms erdvėms. Mes visada akcentuojame, kad kvadratiniai metrai vystytojui nėra pridėtinė vertė“, – žurnalistams pasakojo projekte butus parduodančios nekilnojamojo turto agentūros „Baltic Sotheby's International“ bendraturtis Paulius Gebrauskas.
Kaina lenkia prabangių namų
Požeminėje aikštelėje įrengta 18 vietų automobiliams ir motociklams, elektrinių automobilių įkrovos stotelė. Rūsyje – sandėliukai, dviračių saugojimo patalpa. Prie pastato – aikštelė svečių automobiliams. Kiekvienam butui yra skirta po dvi automobilių stovėjimo vietas (56 tūkst. eurų), o viršutiniam ir didžiausiam butui – net 6 vietos, kurios kainuoja 120 tūkst. eurų.
„Senamiestyje (automobilių stovėjimo vietų – 15min) kainos prasideda nuo 20 iki 30 tūkst. eurų“, – sakė P.Gebrauskas.
Butų kainos projekte „Rūtų 21“ svyruoja nuo 4,5 iki 5 tūkst. kv. metrų. Šiuo metu čia vienas butas parduotas, kitas rezervuotas. Viršutiniame aukšte esantis didžiausias butas kartu su šešiomis automobilių stovėjimo vietomis ir sandėliuku kainuoja 1,29 mln. eurų.
„Lauruose šiandien galima nupirkti namą iki milijono eurų“, – teigė P.Gebrauskas.
Daugiabutyje sumontuota moderni, šeimininką atpažįstanti pastato apsaugos sistema, taip pat geoterminio šildymo rekuperacinė sistema su oro vėsinimo įranga. Į pastatą ir butus patenkama naudojantis „Ekey“ elektroniniu raktu, kuris skenuoja pirštą.
„Kiekvienas butas turi individualias šildymo reguliavimo sistemas, kurias galima kontroliuoti per telefoną iš bet kurio pasaulio kampo, kur yra internetas“, – aiškino jis.
Didžioji dalis pirkėjų – lietuviai
Anot P.Gebrausko, jau kuris laikas ryškėja tendencija, kad žmonės, kurie anksčiau kėlėsi gyventi į prabangias gyvenvietes Molėtų ar Nemenčinės plentuose, dabar keliasi arčiau centro.
„Šituos butus renkasi žmonės, kurie ieško namo alternatyvos, nes savo dydžiu (butai – 15min) prilygsta namui, ir funkcionalumu taip pat. Patogu, kad nereikia pačiam prižiūrėti savo sklypo, nutolti nuo miesto centro. Dažnai yra tokia tendencija, kad vietoje namo kažkur užmiestyje renkasi didžiulį butą arčiau gamtos ir ne taip toli nuo miesto. Be to, biudžetas panašus“, – aiškino jis.
P.Gebrauskas teigė, kad daugiausiai, bene 85 proc. agentūros klientų, kurie perka būstą Vilniuje, yra lietuviai – verslo savininkai arba vadovaujančias pareigas užimantys verslininkai. Likusi dalis – užsieniečiai, tačiau daug jų atkeliauja iš Skandinavijos ir tik maža dalis iš Rytų.
„Vilniuje dažniausiai susiduriame su skandinavais, kurie sukūrę šeimas Lietuvoje arba turi verslus. Labai retai, bet pasitaiko pirkėjų iš Rytų, daugiausiai iš Baltarusijos. O Kaune daugiausiai yra lokalūs, ten pastebime tendenciją, kadangi sukeltas entuziazmas dėl tų visų investicijų, tai pradeda vilniečiai dairytis kaip investicijai pirkti Kaune“, – kalbėjo jis.
Į parko šlaitus besileidžiančių terasų pastatą suprojektavo architektas Kęstutis Pempė („Vilniaus architektūros studija“). Šiuo metu plėtotojas Vilniaus Peteliškių gatvėje įgyvendina projektą „Filaretų namai“.