Kaip BNS nurodė Vilniaus savivaldybės atstovai, į Kanuose pirmadienį prasidedančią parodą vyks penki savivaldybės tarnautojai ir šeši politikai: vicemeras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys Jaroslavas Kaminskis, tarybos nariai Edvardas Trusevičius (LLRA), nepriklausomoje frakcijoje esantis Kęstutis Galdikas, „darbietis“ Algimantas Zaremba bei A.Zuoko bendrapartiečiai – tarybos narys Kęstutis Nėnius bei administracijos direktorius Valdas Klimantavičius,
Išlaidos vienam asmeniui sieks apie 500 eurų.
„Išlaidos vienam asmeniui sieks apie 500 eurų“, – nurodo savivaldybė.
Papildomai kainuos parodos stendas, dalyvavimo strategija, leidiniai ir kitas inventorius bei dalyvių maitinimas. Vilniaus savivaldybė vasarį pasirašė beveik 50 tūkst. eurų sutartį su vienintele konkurse dalyvavusia bendrove „The Glue“. Numatoma, kad bendrovė turės parengti dalyvavimo parodoje strategiją, organizuoti tris teminius Baltijos šalių renginius ir vieną renginį visiems MIPIM 2015 dalyviams. Taip pat tiekėjai privalės pasirūpinti 100 vienetų Baltijos šalių nekilnojamojo turto apžvalgos leidinių, vizitines korteles, 20 aprangos komplektų stendo darbuotojams, USB laikmenas su informaciją ir kitą reikiamą inventorių. Taip pat bendrovė turės organizuoti maitinimą dviejuose iš trijų organizuojamų renginių, iš viso 50-čiai asmenų.
Savivaldybės Investicinių projektų skyriaus vedėja Raimonda Pilipavičiūtė BNS atsiųstame atsakyme nurodė, kad šiemet pirmąkart kuriama bendra Baltijos šalių sostinių rinkodaros ir investicinio patrauklumo pristatymo strategija.
„Vilniaus, Rygos ir Talino miestai taip pat siekia pritraukti investicijas ne tik į kiekvieną miestą atskirai, bet ir dirba kartu, skatindami palankią investicinę aplinką visame Baltijos šalių regione. Pasauliniu mastu, Baltijos šalys – mažą rinką turinčios valstybės, tad užsienio investuotojai į jas dažnai žvelgia kaip į vieną bendrą investiciniam projektui realizuoti skirtą regioną. Pastebėjome tendenciją, jog investuotojui pasirinkus vieną iš Baltijos šalių, jis dažnai renkasi plėtrą kitose Baltijos šalyse“, – nurodė specialistė.
Vis dėlto, kokius konkrečiai projektus ar plėtros galimybes parodoje pristatys Vilnius, savivaldybės atstovai nedetalizavo, tik atsiuntė parodos lankstinuką.
„Tikime, kad paroda turi didelės reikšmės investuotojų pritraukimui, ilgalaikių kontaktų užmezgimui, Lietuvos vardo garsinimui. (...) Į renginius bus kviečiami politikai, miestų infrastruktūros planuotojai, potencialūs investuotojai bei galimi partneriai. Taip pat numatytas ir kontaktų apsikeitimo bei diskusijų vakaras su Vilniaus miesto delegacija“, – rašoma lankstinuke.
Kaunas nedalyvaus
Tuo metu pernai po ketverių metų pertraukos parodoje dalyvavusi Kauno miesto savivaldybė šiemet to daryti neketina, BNS patvirtino savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Vygintas Grinis.
Tai yra prestižinė, brangi paroda – savivaldybės, matyt, pagal galimybes apsisprendžia, kaip dalyvauti, – sakė Vygintas Grinis.
„Šiaip Kaunas ir nedalyvaudavo kiekvienais metais iš eilės, tiesiog susikoncentruodavo etapais – kai susikaupdavo daugiau projektų, tada nuspręsdavo dalyvauti. Tai yra prestižinė paroda, žinoma ne tik Europoje – ten būna daug veikiančių asmenų ir iš Azijos, ir iš rytų, iš Amerikos žemyno. Tai yra prestižinė, brangi paroda – savivaldybės, matyt, pagal galimybes apsisprendžia, kaip dalyvauti“, – svarstė savivaldybės atstovas.
Dalyvavimas parodoje, jo nuomone, pasiteisina – miestas įtraukiamas į parodos organizatorių katalogą, per pačią parodą užmezgama kontaktų su investuotojais. Tačiau iš realių investicijų rezultatų jis įvardijo tik du projektus, vienas kurių baigėsi nesėkme.
„Kažkada buvo pirmi atėjimai „Rayanair„ skrydžių bendrovės į Lietuvą, paskui buvo neįvykęs sandėris su prancūzų bendrove, kurie norėjo statyti Žalgirio areną, tuomet vadinamus sporto rūmus. Konkrečių, kad būtų, daugiau negalėčiau įvardinti, bet besidominčių buvo“, – sakė jis.
Nekilnojamojo turto paroda Kanuose šiemet vyks kovo 10-13 dienomis.
