Daugiau nei hektaro ploto viešojoje erdvėje suplanuoti pasivaikščiojimo takai, gyventojų pageidauta šunų vedžiojimo aikštelė (bendruomenė buvo įtraukta savivaldybei formuojant projektavimo užduotį), kiti rekreacijai svarbūs elementai.
Išraiškingo reljefo natūraliai susiformavusioje žaliojoje erdvėje šiandien joje 220 medžių, tarp kurių dominuoja drebulės, yra alksnių, beržų, blindžių, drebulių, gluosnių, klevų, obelų, pušų (želdinių masyvai užima arti pusės teritorijos). Sprendimų reikia ir šlapyne virtusiam tvenkiniui, trūksta aiškiai suformuotų patekimų į parką bei pėsčiųjų ir dviratininkų takų sistemos.
Projektuotojai siūlo saugoti susiformavusį želdinių masyvų ir atvirų erdvų santykį ir išsidėstymą, atlikti sanitarinį jaunuolynų genėjimą, atlikti kraštovaizdinį genėjimą šalinant peraugusių krūmų grupes ir formuojant tranzitinius pasivaikščiojimo srautus, sustiprinti nuo gatvės triukšmo ir taršos saugantį želdinių barjerą. Skaičiuojama, kad naujai pasodinta būtų apie 70 medžių, apie 600 krūmų, o pašalinta beveik 30 želdinių.
Viešoji erdvė formuojama atsižvelgiant į vertingąsias vietos savybes: reljefą, šlapynę, krūmynų masyvus, jau išmintus takus, reaguojant į Pilaitės prospekto keliamą triukšmo ir oro taršą, kuriant svarbiausius ryšius su kontekstu.
Siūloma įrengti pažangią šunų aikštelę, formuojant kopimui skirtas kalveles, jiems skirtus įrenginius. Aikštelė numatoma atverta, todėl ji atitraukta nuo pagrindinių takų.
Visoje teritorijoje numatoma suformuoti judėjimas ratu, lygiagrečiai želdynų masyve vingiuojančiam takui išdėstomi pavieniai sporto įrenginiai – treniruokliai. Atviresnėse erdvėse su želdinių užnugariu numatomos dvi poilsio aikštelės su stalu ir suolais.
Siekiant atgaivinti šlapyne virtusį tvenkinį, projektuotojai siūlo pildyti jį paviršiniu vandeniu nuo greta esančių sklypų, kurių vystytojai turėtų nuvesti išvalytą lietaus vandenį į šioje dalyje projektuojamus šulinius.
Kurti gyvybingas ir jaukias erdves senuosiuose miesto rajonuose – viena iš Vilniaus strategijos „Miestas +“ krypčių. Šiuo atveju pertvarkų tikslas – užtikrinti, kad teritorijose, kurios turi gerai išvystytą socialinę infrastruktūrą, geriausią susisiekimą viešuoju transportu, būtų ir greitai pasiekiamų želdynų.
