Paskutiniais JAV gyventojų surašymo duomenimis, vidutinis amerikietis būstą pakeičia 11,7 karto per gyvenimą, o kaip dažnai į naujus namus kraustosi lietuviai?
M.Čiulada sako, kad lietuviai yra konservatyvūs būsto keitimo požiūriu: „Paprastai pirmasis jauno žmogaus žingsnis iš tėvų namų būna į studentų bendrabutį ar nuomojamą butą. Atsiradus antrajai pusei, neretai atsiranda ir pirmas nuosavas būstas, na, o pagausėjus šeimai, žengiamas trečias žingsnis – keliamasi į didesnius namus. Trečiajame žingsnyje neretai užstringama ilgam.
Žinoma, pagerėjus finansinei padėčiai, pakilus karjeros laiptais, kartais žengiamas ir ketvirtas žingsnis – keliamasi į kotedžą ar individualų namą. Šie yra dažna lietuvių svajonė, nors ją mažai kas išpildo.“
Tačiau A.Antanavičius pastebi lietuvių nuostatų būsto atžvilgiu pokyčius: „Panašu, kad savo įpročiais keisti būstą artėjame prie Vakarų valstybių, kur žmonės per gyvenimą būstą pakeičia vidutiniškai 6–7 kartus.
Lietuviai anksčiau vadovavosi nuostata, kad būstas perkamas visam gyvenimui. Tačiau pastaruoju metu galima pastebėti, kad jaunoji karta keičia šią nuostatą ir vis dažniau kreipiasi būsto keitimo klausimais.“
Sprendimą lemia ne tik šeimos pagausėjimas
Pasak pašnekovų, dažniausiai būstą lietuviai keičia dėl pasikeitusių šeiminių aplinkybių – kai pagausėjus šeimai prisireikia didesnių namų.
„Gerokai rečiau būstas keičiamas todėl, kad norisi pakeisti aplinką. Daug paprasčiau keisti būstą dėl pasikeitusios darbo vietos ar poreikių tuomet, kai būstas nuomojamas“, – sako A.Antanavičius.
Vis dėlto, kaip pastebi M.Čiulada, geresnės finansinės aplinkybės turi įtakos sprendimui keisti namus.
„Jei finansinė padėtis pastebimai pagerėja, žmogus gali sau leisti nebraižyti automobilio ankštame senos statybos namų kvartalo kieme, jis yra linkęs rinktis naujos statybos būstą su vieta automobiliui aikštelėje po stogu.
Tačiau lietuviai nėra linkę migruoti paskui darbo vietas, kaip dažnai žmonės daro užsienyje. Sunku įsivaizduoti lietuvį, kuris keltųsi iš Vilniaus gyventi į Kauną ar atvirkščiai tik dėl darbo vietos. Dažniausiai žmonės ieško darbo ten, kur gyvena. Tokio prisirišimo prie gyvenamosios vietos Lietuvoje yra kur kas daugiau nei kitur pasaulyje“, – pastebi M.Čiulada.
Du svarbūs dalykai, keičiant būstą
Keičiant, kaip ir renkantis pirmąjį būstą, anot M.Čiulados, svarbiausia yra jo vieta. „Nauji technologiniai sprendimai, rinkodaros triukai šiandieną smagūs, bet po kelerių metų jie bus pasenę, o gera vieta – amžinas privalumas“, – kalba pašnekovas.
Tuo metu A.Antanavičius pastebi vieną rizikingą būstą keičiančių žmonių polinkį.
„Dažnai tenka susidurti su situacija, kai žmonės, prireikus didesnio ar geresnės kokybės naujo būsto, svarsto turimą būstą ne parduoti, o išnuomoti, pasiėmę didesnę banko paskolą ir įkeitę turimą turtą.
Paskolą dengti iš nuomos pajamų bei dalies atlyginimo atrodo neblogai, tačiau iš tiesų rizikinga. Keičiantis situacijai, kylant palūkanoms, mažėjant būsto vertei gali tapti sunku patempti tokio maksimalaus skolinimosi naštą“, – pažymi A.Antanavičius.
