Remdamasis statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros sistemos „Infostatyba“ duomenimis, statistikai skaičiuoja, kad Lietuvoje ir toliau vyrauja individualiųjų namų statyba – jiems statyti išduota 98,4 proc. visų leidimų.
Šių metų pradžioje leista statyti 2 681 individualųjį namą, kurių naudingas plotas bus 40,6 proc. didesnis. Ne tokios geros žinios daugiabučių statybai – šių metų pirmą ketvirtį išduoti leidimai statyti 75 daugiabučius, o jų naudingasis plotas bus 38,4 proc. mažesnis nei 2017 metų pirmąjį ketvirtį.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitiko Roberto Žulpos tokia statistika nestebina, mat, jo teigimu, per paskutinius trejus metus vieno ir dviejų būstų pastatų sandorių kiekis nuosekliai auga. Dėl to daugėja ir išduodamų leidimų skaičius jiems statyti.
Statistikos departamento duomenimis, didžiuosiuose miestuose išduotų vieno ir dviejų būstų pastatų leidimų skaičius 2018 metų pirmą ketvirtį siekė 746 vnt. – tai 2,1 proc. mažiau nei atitinkamą laikotarpį prieš metus. Labiausiai iš didžiųjų miestų išduotų leidimų skaičius sumažėjo Kauno mieste. Čia išduota 237 vnt. leidimų – tai 28,6 proc. mažiau nei prieš metus. Labiausiai išaugo Klaipėdoje, kur išduota 85 vnt. – tai 214,8 proc. daugiau nei prieš metus. Vilniuje stebimas nuosaikus išduotų leidimų augimas: išduota 424 vnt. leidimų – 5,2 proc. daugiau nei 2017 metų pirmą ketvirtį.
Daugiausia vieno ir dviejų būstų pastatų leidimų 2018 metų pirmą ketvirtį išduota didžiųjų miestų rajonuose – 1177 vnt. – tai 73,3 proc. daugiau nei 2017 metų pirmą ketvirtį. Atitinkamai Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos rajonuose išduotas labai panašus statybos leidimų skaičius – 404, 391, 382 vienetai.
„Akivaizdu, jog didžiųjų miestų gyventojai individualius namus mieliau statosi rajonuose, o ne pačiuose miestuose, kadangi namų valdos sklypai rajonuose yra gerokai pigesni. O Kauno ir Klaipėdos rajonuose, kur sukoncentruota šių miestų didžioji dalis pramonės, būstai, ypač individualūs namai ir kotedžai, visada buvo paklausūs“, – aiškina R.Žulpa.
Analitiko nuomone, artimiausiu metu aktyvumas neturėtų niekur išnykti.
„Šių miestų rajonai privilioja vis naujų pramonės gigantų, kurie į gamyklų statybas ir naujų darbo vietų kūrimą investuoja dešimtis milijonų eurų“, – sakė R.Žulpa.
Likusioje Lietuvoje, regionuose, išduotų vieno ir dviejų būstų pastatų leidimų skaičius 2018 metų pirmą ketvirtį buvo 758 vnt. – tai 2,2 karto daugiau nei atitinkamą laikotarpį 2017 metais. Tačiau, pasak R.Žulpos, regionuose individualių namų ir kotedžų statybos visuomet buvo aktyvios, kadangi naujų daugiabučių ten nestatoma.
„Žmonės, norintys atsinaujinti savo būstą į didesnį ar modernesnį, dažnu atveju neturi kitokių alternatyvų kaip pirkti senos statybos namą ar butą bei jį renovuoti arba statyti naują individualų namą. Dauguma renkasi pastarąjį variantą, kadangi, perkant senos statybos būstą ir jį renovuojant, sąmata dažnu atveju būna panaši kaip ir statant naujos statybos namą“, – aiškina „Inreal“ atstovas.
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Citus“, kuri plėtoja būsto ir verslo projektus Vilniuje bei Kaune, direktorius Mindaugas Vanagas mano, kad šis smarkus augimas greičiausiai yra susijęs su dviem priežastimis: reikalavimu statyti „A“ ir „A+“ energinės klasės namus ir svarstymais įvesti 20 proc. mokestį projektams valstybinėje žemėje.
Tie, kas norėjo gauti leidimus statyti pagal senesnius reikalavimus, turėjo suspėti pateikti prašymus iki naujųjų reikalavimų įsigaliojimo pradžios. Įvairūs reglamentavimo, apmokestinimo pokyčiai skatina sprendimus priimti per trumpesnį laiką – iki jiems įsigaliojant.
„Priklausomai nuo to, kiek prašymų buvo pateikta ir kiek leidimų jau išduota, augimas gali būti ryškus visus šiuos metus, nes projektavimas bei leidimo išdavimas užtrunka nuo kelių mėnesių iki metų ir daugiau.
Tiesa, išduotų statybų leidimų skaičiaus šuolis tikrai nereiškia pasiūlos augimo. Leidimas neturi galiojimo laiko, todėl pagal jį statyti galima ir vėliau – kitais metais, po 5 metų ir t.t. Taigi, tai tikrai nerodo būsimo statytojų aktyvumo, tik rodo augančią pasiūlą (pvz., investicinių sklypų) investicijoms“, – 15min komentavo jis.
Sumažėjusį daugiabučių naudingą plotą M.Vanagas aiškina pakitusiais pirkėjų norais – tikėtina, kad žmonės ieško mažesnių butų, mažaaukštės statybos, labiau išskirtinių projektų, todėl mažėja daugiabučių plotai. Be to, pastebimas augantis kotedžų poreikis, o jie patenka jau į kitą – 1–2 butų namų kategoriją.
„Naujų daugiabučių projektų taip spontaniškai vystytojai nekuria, todėl nėra matomo augimo“, – mano M.Vanagas.
