Projektinius pasiūlymus parengė „Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firma“, o pokyčiai skvere numatyti dar 2016 metais Kultūros ministerijoje. Planavimo organizatorius – Vilniaus savivaldybė ir Kompozitorių sąjungos fondas.
Iš pasiūlymų matyti, kad skvere ketina įrengti erdvę viešiems renginiams - koncertams, poezijos skaitymui.
Žada įprasminti E.Balsio atminimą
Dokumentuose nurodomos ir rekonstrukcijos priežastys. Teigiama, kad šiuo metu skvero būklė ir kokybė „neatitinka Vilniaus miesto centrui būtinų estetikos ir kokybės lygio reikalavimų“.
„Būtinas E.Balsio skvero fundamentalus pertvarkymas ir naujo scenarijaus kultūrinei–rekreacinei funkcijai sukūrimas, atitinkantis E.Balsio reikšmingumą visos Lietuvos muzikinės kultūros kontekste. Šiuo metu skveras yra pagal galimybes prižiūrimas, bet stichiškai apžėlęs ir be aiškios architektūrinės landšaftinės išraiškos. Taip pat skvero esamoje būklėje neįmanoma beveik jokia kultūrinė–rekreacinė veikla“, – rašoma dokumente.
Nurodoma, kad planuojama nutiesti naujus takus, kurie bus padengti skelto granito grindinio trinkelėmis. Taip pat skvero centre turėtų atsirasti ir aikštė, kuri turėtų būti skirta rekreacinei–kultūrinei funkcijai.
„Numatoma, kad E. Balsio skvere būtų galimybė rengti kultūrinius renginius. Projektuojama mini amfiteatrinė terasa (medine danga) su paviljonu atlikėjams“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Centrinėje skvero dalyje esančią Gintaro Mikolaičio skulptūrą „Paukščių lizdas“ ketinama perkelti į šiaurinę teritorijos dalį, netraktuojant jos kaip pagrindinio akcento.
Projekte nurodoma, kad planuojama naikinti gyvatvores, paliekant jų fragmentus bei kirsti nevertingus, sudarkytus medžius bei augalus. Nurodoma, kad landšaftinio želdynų tvarkymo sprendiniai projektuojami atsižvelgiant į dendrologinės ekspertizės išvadas.
„Galimai dėl oro ir dirvožemio taršos jaunesni augalai yra prastos būklės. Želdiniai prastos kokybės, be estetinės vertės. Vertingų medžių ir krūmų yra keli. Kiti yra prastos būklės arba neperspektyvūs. Kaulenio karpytos gyvatvorės sudaro uždaras erdves labai palankias asocialiems asmenims, todėl jas rekomenduojama šalinti“, – rašoma dendrologinių tyrimų išvadose, kurios pateiktos kartu su projektu.
Skvere planuojama pastatyti 32 suolus, o kiekvieną jų pažymėti vardine E.Balsio mokinių lentele. Taip norima įprasminti didelę E.Balsio pedagoginės veiklos reikšmę kultūrai.
Viešas svarstymas su visuomene suplanuotas vasario 27 dieną.
Vilniečių projektas nesužavėjo
Tačiau šie planai iškart papiktino vilniečius ir ypač Žvėryno gyventojus. Rajono bendruomenės feisbuke atsirado pranešimas, kad dar pernai viena iš Žvėryno bendruomenių reiškė pasipiktinimą dėl numatomos E.Balsio skvero rekonstrukcijos.
Viena komentatorių tikino mačiusi ankstesnį projektą.
„Buvo ir želdynai ne sunaikinti, o sutvarkyti, daugiau suoliukų, ir erdvių aptakumo. Apšvietimo idėja buvo labai patraukli. Labai įdomu, kas nutiko per pastaruosius porą metų, kol projektas buvo "marinuojamas" ir kodėl skveras pavirto cementiniu kvadratu...“ – socialiniame tinkle rašo Dalia.
„Kad reikia skverą gražinti, tvarkyti, akivaizdu. Bet kuo mažiau lendant su betonais ir trinkelėmis“, – nuomonę išreiškė Jonas.
„Mano manymu, šiuo metu tas skveras kažkoks negyvas, bet pasižiūrėjus į projekto vizualizaciją, džiaugsmas tikrai neapima – labai jau viskas šalta, kampuota, šviestuvai – nejaukūs, o paviljonas man primena sovietinio vaikų darželio žaidimų aikštelę. Naujuose rajonuose gal ir tiktų, bet tik ne tokioje vietoje“, – antrino Vilija.
Tiesa, atsirado ir manančių, kad projektas tinkamas.
„Ačiū už dažnai pagrįstą kritiką savivaldybės veiksmams, bet šiuo konkrečiu atveju projektas erdvę pagražintų ir niekam netrukdytų“, – rašė Ramūnas.
Diskusijos užvirė feisbuko grupėje „Miesto planavimo diskusijos“.
„Nusileidimo takas lėktuvams? Žvėryne? O gal į šaligatvius investuotų, ar ties šita grafa nėra ką iškirsti?“ – grupėje stebėjosi Vita.
„Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos nariai tyliai verkia kamputyje...“ – rašė Dovilė.
Savivaldybė: vieta neatitinka kokybės reikalavimų
Tuo tarpu savivaldybė 15min aiškina, kad į Senamiesčio apsaugos zoną patenkanti viešoji erdvė šiandien neatitinka Vilniaus miesto centrui keliamų estetikos ir rekreacinės kokybės reikalavimų. Skveras pagal galimybes prižiūrimas, bet stichiškai apžėlęs, čia nepatenkinamos sąlygos kultūrinei ar rekreacinei veiklai.
Savivaldybės atsakyme 15min teigiama, kad skvero atnaujinimo poreikį ne kartą pabrėžė „Kompozitorių sąjungos fondas“. Dėl to savivaldybės Miesto plėtros departamentas parengė projektavimo užduotį ir Kompozitorių sąjungos fondo užsakymu IĮ „Gedimino Antano Sakalio projektavimo firma“ parengė projektinius pasiūlymus fundamentaliam skvero pertvarkymui.
Aiškinama, kad rengiant projektą buvo pateikti pasiūlymai dėl teritorijos zonavimo pagal galimų veiklų jose pobūdį, numatyta kamerinių koncertų ir kitokių renginių, užtikrintas skvero ryšys su upės krantine, pasirūpinta esamos skulptūros. Taip pat E.Balsio įamžinimo akmens tinkamu įkomponavimu, integruoti pėsčiųjų ir dviračių takų tarp Baltojo ir Vingio parko tilto statybos projekto sprendiniai, atlikti dendrologiniai tyrimai ir pateiktos rekomendacijas dėl esamų medžių ir krūmų išsaugojimo ar šalinimo.
„Projektiniai pasiūlymai buvo pradėti rengti 2016 metais, kai dar nebuvo formalaus reikalavimo viešinti tokio pobūdžio projektus. Nepaisant, to savivaldybė dėjo pastangas, kad projekto sprendiniai būtų pristatomi ir bendruomenei. Pereinant į techninio projektavimo stadiją, projekto autoriai nusprendė atlikti projektinių pasiūlymų viešinimą vadovaujantis šiuo metu galiojančių teisės aktų tvarka. Ir tikisi, kad diskusijos viešojoje erdvėje bus proga tiek projekto autoriams, tiek savivaldybei, tiek kompozitorių bendruomenei išgirsti pastabas, pageidavimus, siūlymus bei suteiks kokybinių pokyčių E. Balsio skvero sutvarkymo projektiniams sprendiniams“, – aiškinama atsakyme 15min.
Projekto laukia korekcijos
Aiškinama, kad skvere vyrauja mažalapės liepos ir paprastieji klevai, krūmai daugiausiai – žvilgantysis kaulenis (prie iš jų suaugusių gyvatvorių mėgsta glaustis asocialūs asmenys) ir alyvos. Kiti krūmai – pilkoji lanksva ir kazokinis kadagys – atsirado gana neseniai. Ant upės viršutinio šlaito savaime užaugo uosialapių klevų medynas. Galimai dėl oro ir dirvožemio taršos jaunesni augalai yra prastos būklės.
„Atsisakyti planuojama tik dalies tunelius formuojančių gyvatvorių ir išties prastos būklės želdinių (želdinių vertinimą ir inventorizaciją 2016 m. atliko kraštovaizdžio architektė Irena Sakalauskaitė). Galbūt ilgainiui skvere galėtų atsirasti naujų medžių – taip pat kaip ir suoliukai, susietų su muzikantų vardais, reikšmingomis progomis. Rekonstrukcijos projekto autoriai ir užsakovai tikisi išgirsti šiuo klausimu visuomenės nuomonę per viešą planuojamų permainų pristatymą“, – teigiama savivaldybės komentare.
„Pirmas įspūdis peržiūrėjus projektą – autoriai siūlo pernelyg daug trinkelių šiai žaliai miesto erdvei. Manau, kad projekto dar laukia nemažos korekcijos“, – sako Vilniaus miesto mero pavaduotojas Vytautas Mitalas.
Prašys Vyriausybės pagalbos
Planuojama, kad techninis skvero rekonstrukcijos projektas už savivaldybės lėšas bus parengtas iki 2020-ųjų liepos. Vėliau, turint sąmatą, savivaldybė ketina kreiptis dėl lėšų skvero rekonstrukcijai ir į Vyriausybę, ir į Kultūros ministeriją.
„Vilniaus miesto savivaldybė 2018 m. gruodį kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Vyriausybės kanceliariją su prašymu prisidėti prie skvero tvarkymo darbų finansavimo, nes šio skvero atnaujinimas nebuvo įtrauktas į miesto viešųjų erdvių įrengimo ar atnaujinimo prioritetų sąrašą.
Matydama skvero atnaujinimo poreikį ir pasitarusi su vietos bendruomene ir viešosios įstaigos Kompozitorių sąjungos fondo atstovais, Vilniaus miesto savivaldybė informavo minėtas institucijas sutinkanti prisidėti prie idėjos įgyvendinimo finansuodama skvero techninį projektą. Kartu tikimasi, kad visas reikalingas lėšas projektui, kurio preliminari sąmata yra apie 600 tūkst. eurų, įgyvendinti skirtų ministerija ir Vyriausybė“, – aiškina savivaldybė.
