15min primena, kad pirmadienį buvo paskelbtos sostinės Vokiečių gatvės architektūros konkurso idėjos. Iš viso jas pateikė 18 dalyvių, jas vertins ne tik Lietuvos, bet ir Estijos, Jungtinės Karalystės ekspertai.
Daugiau vizualizacijų ir dalyvių aiškinamuosius raštus rasite čia.
Kritika socialiniuose tinkluose
Iškart po to socialiniuose tinkluose pasipylė kritikos lavina.
Buvęs Vilniaus tarybos narys, visuomenės veikėjas Markas Adamas Haroldas vieną iš konkursui pateiktų pavyzdžių pavadino „kūrybiškumo lobotomija“.
„Neįsivaizduoju, kokią kūrybiškumo lobotomiją reikia atlikti, norint sukurti tokias idėjas ir pateikti jas potencialiems klientams, nemirštant iš gėdos“, – feisbuke tikino jis.
„Dauguma pasiūlymų atrodo suprojektuoti taip, tarsi būtų planuojama kurti plyname lauke – jokio ryšio su egzistuojančia architektūra, jos masteliais, Senamiesčio pastatų faktūra“, – rašė konservatorius Mantas Adomėnas.
„Jau kelintą kartą į senamiestį besibraunančių architektų santykis su istorija geriausiai matosi per citavimo prizmę: į ką nurodo šie kubai, stačiakampiai, plokštės ir monolitai? Į ŠMC po dešine / kaire (kaip bežiūrėsi). Jokios jungties su ankstesniu Vilniumi“, – tikino filosofas Vilius Bartninkas.
Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės mero patarėjas Karolis Žukauskas viešai pripažino, kad labai didelė konkurso darbų dalis neatlaiko kritikos.
„Na, bet turim tokią situaciją, kokią turim, miesto erdvių architektūros mokykla pas mus nėra stipriausia, todėl jau kalbėjom pas merą su miesto vyr. architektu, kad svarbiems projektams reikia pritraukti dalyvių iš Nyderlandų ar panašių stiprių valstybių, gal net Lietuvos diplomatus pasitelkiant į pagalbą“, – feisbuke rašė jis.
„Aukštesnė ir žemesnė“ lygos
Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pritarė kritikai ir mano, kad dalis architektų per siaurai suprato konkurso prasmę. Anot jo, prarastų istorinių dalykų pažymėjimas nėra vienintelis konkurso tikslas.
„Kai kurie autoriai, mano supratimu, per daug atkreipė dėmesį į tai, o čia daugiau konkursas apie gyvybingos erdvės, kurioje yra istorijos elementų, kuriuos galime rodyti ir akcentuoti, sprendimo radimą. Reikėjo rasti gyvybingos erdvės sukūrimo scenarijų ir tiems darbams, kurie nuėjo į vizualinius efektus, čia ne ta vieta“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, M.Pakalnis pažymėjo, kad tarp pateiktų darbų yra tokių, kurie atsako į miestui reikalingus klausimus. Nors ir tikino, kad idėjos galėtų būti skirstomos į „dvi lygas – aukštesnę ir žemesnę“.
„Apskritai, bendras supratimas Lietuvoje apie tai, kas yra gera, sutvarkyta ir gerai veikianti viešoji erdvė, šiek tiek dar nusileidžia supratimui tų šalių, kurios turi geresnę tradiciją kraštovaizdžio, viešųjų erdvių projektavime. Mes daugeliu atveju į viešas erdves žiūrime kaip į trinkelių piešinį. Ir žmonės su tokiu požiūriu labai klysta“, – kalbėjo jis.
Vilniaus miesto vyriausiojo architekto nuomone, nereikėtų Savičiaus, Islandijos ir Vilniaus gatvių fenomeno kartoti visur bei sukurti dar vieną naktinę gatvę. Atvirkščiai, tai turėtų būti jas sujungianti jungtis.
„Tai yra didžiojo pėsčiųjų rato mieste vienas iš svarbiausių elementų. Ji jau dabar turi savo įvaizdį, naudotoją, tai tiesiog turime tą istoriją toliau rašyti. Dar prieš kokius 20 metų dauguma žmonių būtų pasisakę už sugriauto užstatymo atstatymą, dabar, matyti, supratimas pasikeitęs ir žmonės nori viešos erdvės. Ta vieša erdvė, kuri ten yra, turi savo aurą ir vartotoją. Tą reikia palaikyti“, – įsitikinęs M.Pakalnis.
Norėtų matyti daugiau drąsių darbų
Architektas Gediminas Mačiulis, peržiūrėjęs pasiūlytus darbus, 15min teigė, kad nors iki daniško modelio dar toli, bet pastebėjo ir drąsesnių darbų. Tiesa, jo nuomone, dalis idėjų panašesnės ne į architektų, o į apželdintojų darbus.
„Kai kurie darbai pradėti daryti ne nuo minties, architektūros, istorijos, o nuo kažkokio apželdinimo. Tokie darbai iškart turėtų būti atmesti“, – įsitikinęs jis.
Anot G.Mačiulio, viešoji erdvė dažniausiai rodo miesto gyventojų, bendruomenių, valdžios sąmoningumą. Tokios erdvės turėtų ne tik būti estetiškos, bet traukti piliečius susirinkti ir bendrauti, tačiau, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, mūsų šalyje tokių vietų yra nedaug.
„Mums trūksta drąsos, idėjos, jautrumo, suvokimo, kokioje erdvėje yra projektuojama. Bet tai nereiškia, kad reikėtų daryti kosmetinį remontą. Ši gatvė galėtų veikti kaip interaktyvi gatvė su savo istorija, kai kurie darbai netgi siūlo palikti atvertas buvusių pastatų liekanas. Tai puiki idėja. Kai kurie darbai siūlo šviestuvus ar apželdinimo sienas, kurios primintų buvusį užstatymą. Aš šių dalykų nebijočiau ir visą tai daryčiau drąsiai. Ši erdvė galėtų veikti kaip didžiulė skulptūra, kuri galėtų traukti ne tik lietuvius, bet ir užsieniečius“, – kalbėjo architektas.
Pasigedo diskusijų
Urbanistas Martynas Marozas tikino kritikuoti darbų nenorintis. Tačiau jis atkreipė dėmesį į pačią konkurso užduotį, kuri, jo nuomone, nebuvo iki galo aptarta su visuomene.
„Diskusijos buvo reakcija į parengtus projektinius sprendinius. <...> Bet tarp visuomenės ir profesionalų dar iki šiol nėra tokio bendro sutarimo, ką toje vietoje daryti. Ar galbūt šiek tiek stipriau atkurti buvusį užstatymą, galbūt jį įprasminti kraštovaizdžio architektūros ir kitomis priemonėmis, o galbūt galima siūlyti visiškai modernią išraišką ir tą viešą vietą paversti į kažką panašaus, kas vyksta Danijoje ar kitose valstybėse“, – svarstė jis.
M.Marozas aiškino nenorintis kritikuoti dalyvių, nes jie pateikė tai, kas yra užkoduota konkurso užduotyje. Tačiau, pasak urbanisto, užduotis nėra aiški arba ji leidžia nukrypti nuo esamos situacijos, todėl ir sprendinių spektras yra pakankamai įvairus.
„Ar šis konkursas baigsis laimėtoju, sutarties pasirašymu ir projekto įgyvendinimu? Dar iki galo 100 procentų nesu tuo įsitikinęs. Nes, man atrodo, šiek tiek pritrūko diskusijų visuomenėje ir bendro sutarimo, ką norėtume matyti šioje teritorijoje, dar kol kas nematau“, – tikino jis.
Laimėtoją tikisi išrinkti liepą
15min primena, kad planuojama, jog 2020 metų liepos mėnesį, atrinkus konkursą laimėjusį projektą, su jį rengusia architektų ir kraštovaizdžio architektų komanda bus pasirašyta sutartis techniniam projektui parengti.
Architektūrinį konkursą kovo mėnesį paskelbė Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjunga.
M.Pakalnio nuomone, gatvės atnaujinimui atėjo pats laikas – maždaug po metų numatytas technologiškai būtinas po ja nutiestos magistralinės centrinio šildymo trasos atnaujinimas, tad teks ardyti ir pėsčiųjų takų dangas, ir mažosios architektūros elementus.
Birželio 16 d., nuo 11 val., virtualiai vyks konkursinių darbų vertinimo komisijos posėdis. Komisijos nariai pateiktiems projektams skirs balus pagal konkurso sąlygose išvardintus vertinimo kriterijus: urbanistinį integralumą, originalią ir vientisą idėją ir inovatyvumą bei atitiktį darnaus vystymosi principui. Taip pat bus įvertintas pasiūlymų kainos kriterijus. Išvedus suteiktų balų suvestinę, bus išaiškinta preliminari projektų eilė, kurią gali pakoreguoti informacija apie nepakankamą projekto kūrėjų kvalifikaciją.
