„Tai nepelnytai iki šiol mūsų pamirštas istorinis objektas, kuris turėtų būti reikšmingas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu“, – Ministrų kabineto pasitarime sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.
Pasak jo, Macikų lageris yra Lietuvos „XX a. tragiškos istorijos atspindys“.
Lagerio komplekso sutvarkymas vyks keliais etapais.
Pirmiausia 2020 metais ketinama ekshumuoti ir pagarbiai palaidoti 2011 metais netoliese esančiame Armalėnų kaime rastus 700 lagerio aukų palaikų.
Vėliau planuojama suformuoti vientisą 4,7 hektaro teritoriją muziejinei ir memorialinei veiklai plėtoti – atnaujinti išlikusį karcerį, rekonstruoti pirtį, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, informacinius stendus ir aikštę, skirtą įvairiems renginiams.
Sutvarkymo darbai turėtų būti baigti 2024 metais, jie kainuos apie 2,43 mln. eurų.
Šiuo metu Macikuose yra išlikę nedaugelis lagerio objektų – tik karceris ir kapinės su keliais paminklais.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė sakė, kad šis lageris įrodo, jog naciai ir sovietai „savo esmė yra visiškai giminingi ir būtent šioje vietoje jie atliko pačius brutaliausius veiksmus“.
„Apie jokias žmogaus teises arba kitas tarptautines konvencijas ten nebuvo galvojama“, – kalbėjo T.B.Burauskaitė.
Macikų koncentracijos stovyklą naciai įkūrė 1939 metais, vėliau tą pačią infrastruktūrą žmonių kalinimui išnaudojo sovietai.
Čia skirtingais laikotarpiais be lietuvių kalinti amerikiečiai, austrai, australai, belgai, britai, čekai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, rumunai, rusai, vengrai, vokiečiai bei kitų tautybių žmonės. Tikslių duomenų apie lageryje žuvusius žmones nėra.
Macikų lagerio objektų kompleksas yra pripažintas valstybės saugomu objektu. Diskusijas dėl jo sutvarkymo valdžia pradėjo 2010 metais.
