Pataisas rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad statant naujus arba rekonstruojant ir pritaikant būsto paskirčiai esamus pastatus, perkant ar kitokiu būdu įsigyjant gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, reikia didelių piniginių išteklių, tuo metu siūlomas pakeitimas sudarytų sąlygas socialinio būsto fondą plėsti ir asmenis aprūpinti socialiniu būstu, panaudojant tam mažiau lėšų.
„Tai leis savivaldybėms greičiau padėti žmonėms, kuriems reikia socialinio būsto. Negalime leisti, kad gyventojai metų metus lauktų galimybės apsigyventi socialiniame būste“, – pranešime spaudai teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
„Antra vertus, tai palanku ir pačioms savivaldybėms – kur kas greičiau ir paprasčiau nekilnojamąjį turtą išsinuomoti nei nusipirkti. Trečia, šis sprendimas gali padėti išskaidrinti nekilnojamojo turto nuomos rinką, nes valstybė kompensuos tik tas išlaidas, kurios skiriamos oficialiai socialinio būsto nuomai“, – sako ministras.
Valstybės biudžetas savivaldybėms kompensuotų 70 proc. nuomos kainos Vilniaus mieste ir rajone, Kauno, Klaipėdos, Palangos miestuose ir Neringoje, kitose savivaldybėse – po 80 proc. Likusi nuomos mokesčio dalis būtų apmokama iš nuomininkų mokamo mokesčio.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teisės akto pakeitimams 2019 metais iš valstybės biudžeto iš viso reikėtų 6,7 mln. eurų.
Vyriausybė, be kita ko, siūlo, kad dėl socialinio būsto nuomos galėtų kreiptis daugiau nedideles pajamas gaunančių žmonių nei dabar – riba, iki kurios užtikrinama teisė pretenduoti į tokį būstą, didinama 20 procentų.
„Tai reiškia, kad jei žmogus gauna minimalią algą, jis galėtų gauti valstybės paramą būstui nuomotis, skirtingai nuo dabartinės situacijos, kai laikoma, jog šios pajamos jau per didelės. Taip žmonės nebūtų atbaidomi nuo siekio dirbti geriau apmokamą darbą ir tuo pačiu gauti didesnes pajamas“, – aiškina ministerija.
Dar vienas įstatymo projektu siūlomas pakeitimas – savivaldybėms numatoma pareiga sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį ar iš viso nuo jo atleisti žmones, kurių gaunamos pajamos asmeniui ar vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 183 eurų.
Pasak ministerijos, pataisose taip pat numatoma, kad šeima laikomi ne tik sutuoktiniai, bet ir asmenys, sudarę registruotos partnerystės sutartį (Lietuvoje registruota partnerystė neįteisinta, bet ją galima sudaryti užsienyje).
Žmonėms ar šeimoms, kurios buvo išbrauktos iš paramos laukiančiųjų sąrašo dėl laikino pajamų padidėjimo, ketinama nustatyti galimybę per trejų metus „sugrįžti“ į šį sąrašą ir toliau laukti socialinio būsto nuomos, užskaitant ankstesnį laukimo laikotarpį.
Skiriant socialinį būstą, be kita ko, norima užtikrinti, kad atskirus kambarius turėtų ne tik neįgalieji ar sunkiomis lėtinių ligų formomis sergantys šeimos nariai, bet ir skirtingų lyčių vyresni nei devynerių metų vaikai ar vyresni nei devynerių metų vaikai nuo tėvų.
