Vidaus reikalų ministerija (VRM) sako, kad policijai bus sudėtinga įgyvendinti projektą be papildomų lėšų, tuo metu Finansų ministerija abejoja, ar bus skirta papildomų asignavimų.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigė, kad projektui turėtų būti numatytas papildomas finansavimas, nes Policijos departamentui neužteks lėšų iš jam skirtų asignavimų.
„Finansų ministerija nori, kad be papildomo finansavimo tai galėtų įgyvendinti Policijos departamentas, ir mes nesutinkame su tokiu siūlymu, kad iš jiems patvirtintų tais metais vykdomų projektų asignavimų, nes tokį projektą įgyvendinti reikia papildomų lėšų. Tai pagal buvusią praktiką prašome patvirtinti pagal tokią metodiką, kuri yra įprastinė ir nusistovėjusi, nes bus sudėtinga įgyvendinti policijai iš savo lėšų“, – kalbėjo R.Tamašunienė.
Finansų viceministras Darius Sadeckas tikino, jog sunku prognozuoti, kokiomis lėšomis po trejų metų disponuos valstybė.
„Mūsų tiesiog siūlymas – nerašyti tokių nuostatų į nutarimą. Ta prasme, tai daug tokių turime poreikių, kuriems reikia papildomų lėšų ir tas yra planuojama įprasta tvarka. (...) Niekas nesako, kad tam nebus skirtos papildomos lėšos, tiesiog tai bus daroma tam tikru laiku, kai bus rengiamas atitinkamų metų biudžetas“, – sakė D.Sadeckas.
„Pritarčiau finansų viceministro siūlymui“ – sakė premjeras Saulius Skvernelis.
Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyriausiasis patarėjas Deividas Kriaučiūnas mano, kad Finansų ministerija nėra nuosekli – viena vertus, ji pritaria, jog Policijos departamentui nepakaks esamų asignavimų, o kita vertus, abejoja, ar bus galima skirti papildomų lėšų.
„Tai, kaip jūs ir sakėte, premjere, Finansų ministerija turėtų vis tiktai pasakyti. Nes jeigu jūs pritariate projektui, reikia žinoti, kad bus pinigai", – sakė D. Kriaučiūnas.
„Dar pasiderinkime formuluotes, kad nebūtų taip: pradėtas projektas, praeis treji metai, reikia mokėti ir sakys, nėra, iš ko mokėti (...) Neskubėkime. Kitam trečiadieniui tada reikia surasti formuluotes – ir ne tik formuluotes, – ir finansavimo šaltinius, jeigu tokie bus reikalingi, papildomų lėšų skirti“, – pasitarime kalbėjo S.Skvernelis.
Numatoma, kad privatus partneris pastatytų komisariatą Šiauliuose, Purienų gatvėje, o po to jį administruotų ir prižiūrėtų. Sutartis su juo būtų pasirašyta iki 15 metų, o valstybės įsipareigojimai siektų iki beveik 14 mln. eurų.
Numatoma pasirašyti 15 metų sutartį, iš kurių trejus metus truks projektavimas ir statyba. Valstybės maksimali metinė įmoka pastato valdytojui, Finansų ministerijos skaičiavimais, siektų apie 1,928 mln. eurų, o per visą laikotarpį – 23,132 mln. eurų.
Projektą įgyvendintų Policijos departamentas.
Dabar komisariatas veikia pastatuose Aušros alėjoje bei Purienų gatvėje. Ministerija nurodo, kad šiuo metu jo veiklai naudojami pastatai išsidėstę skirtingose miesto vietose, patalpos nėra optimaliai išnaudojamos, dalies patalpų būklė neatitinka šiuolaikinių reikalavimų policijos veikloms vykdyti, patiriamos didelės turto išlaikymo sąnaudos.
Šiuo metu PPP būdu jau pastatyti nauji policijos pastatai Vilniuje – 56 mln. eurų vertės projekto partnerė yra nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu group“. Birželį PPP būdu pradėtas statyti ir Kauno apskrities policijos komisariatas – 23,5 mln. eurų vertės projektą įgyvendina Estijos kapitalo statybų bendrovė „Merko statyba“.
Šiemet PPP būdu taip pat planuojama pradėti komisariato statybas Panevėžyje, o 21,1 mln. eurų vertės projektą taip pat įgyvendins „Darnu group“.
