Preliminariai skaičiuojama, kad ilgalaikėje perspektyvoje bendra investicijų vertė į uosto plėtrą siektų apie 1,2 mlrd. eurų, trumpalaikėje – apie 635,4 mln. eurų.
Plečiant uostą, numatoma įsisavinti rezervines bei naujas teritorijas, o didžiausia plėtra numatoma pietinėje dalyje – dabartinėje Kuršių marių akvatorijoje už Kiaulės nugaros salos – ir šiaurinėje dalyje, Baltijos jūros akvatorijoje.
Pietinėje dalyje prie Smeltės pusiasalio būtų įrengti pietiniai uosto vartai su jachtų uostu, miesto centre šalia Danės upės būtų įrengtas naujas kruizinių laivų terminalas, uosto kanalas būtų išgilintas iki 17 metrų.
Šiaurinėje dalyje išorinis uostas galėtų būti statomas tik atlikus strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, įvertinus dvi alternatyvas – ties Melnrage ir Šventosios–Būtingės zonoje.
Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad uosto krovos apimtys jam augant natūraliai 2030 metais galėtų siekti 65 mln. tonų per metus, o 2040 metais – 91 mln. tonų. Pasirinkus kitus scenarijus, krova galėtų augti net iki 130–186 mln. tonų.
2018 metais Klaipėdos uosto krova buvo 46,58 mln. tonų.
Bendrajame plane numatomos strateginės jūrų uosto vystymo kryptys parengtos 25 metams, o konkretizuoti sprendiniai – 15 metų.
Susisiekimo ministerijos teigimu, neturint patvirtinto bendrojo plano, sustabdyta 10 uosto plėtros preliminarios 152 mln. eurų vertės projektų.
