Fotopasakojimas apie Koncertų ir sporto rūmus: kadaise vilniečių numylėti, dabar liūdi apleisti
Kol pirmadienį verslo bendruomenė buvo pasinėrusį į galimybių paso temą, vakarop pasirodė žinia, kad Vyriausybė atsisako planų nebenaudojamus Vilniaus sporto rūmus paversti Vilniaus kongresų centru. Teigiama, kad valdžia ieškos kitų sprendimų.
Tai BNS pirmadienį patvirtino Vyriausybės kanceliarija, o apie tai pirmasis pranešė portalas Alfa.lt. „Pandemija pakeitė konferencinio turizmo rinką ir aplinką, koreguojasi planai dėl šio projekto ankstesnių vizijų. Vyriausybė ieško kitų sprendimų“, – BNS komentavo premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
Tiesa, kad Vyriausybė abejoja Kongresų rūmų būtinybe, 15min rašė dar liepą.
„Prieš toliau plėtojant projektą būtina įvertinti naujas aplinkybes, pavyzdžiui, galimą COVID-19 poveikį ateities konferencinio turizmo tendencijoms ir kt.“, – tuomet buvo teigiama Vyriausybės komentare.
15min metų pradžioje skelbė, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijai šiemet neskirta planuotų pusės milijono eurų. Tuomet Finansų ministerija tvirtino, kad rekonstrukcija nėra atšaukta, tačiau šį projektą dar peržiūrės ir įvertins Vyriausybė.
PLAČIAU SKAITYKITE: Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija vėl įstrigs? Planuotų 0,5 mln. eurų šiemet neskirta
R.Šimašius: sprendimą vertinu blogai
Vilniaus meras Remigijus Šimašius 15min tikino, jog miestui labai svarbu, kad centrinė miesto dalis būtų gyva, ir Vilnius galėtų išnaudoti konferencinio turizmo potencialą. Todėl sprendimą nepritaikyti paveldo statusą turinčių rūmų konferencijų centrui jis vertina blogai.
„Tačiau jei Vyriausybė turi pinigų įkurti žydų muziejų, tai yra puiku, ir labai palaikyčiau tokią kryptį. O gero konferencijų centro Vilniuje labai trūksta. Artimiausiu metu kalbėsime su Vyriausybe, ar jie turi kokią kitą viziją. Aš pasiūlymų Vyriausybei turiu“, – teigė miesto meras, tačiau neatskleidė konkrečių pasiūlymų, kuriuos ketina pateikti centrinei valdžiai.
E.Šiškauskienė: nesiskaitymas su verslo bendruomene
Tačiau dabartiniu sprendimu liko šokiruota Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė. Anot jos, šokiruota ir visa turizmo bendruomenė.
„Aš į tai žiūriu kaip į didelį nesiskaitymą su verslo bendruomene. Tiek metų žadėta... Kodėl Rinktinės gatvėje atsirado trys nauji viešbučiai? Tikrai neatsitiktinai. Galvojome apie konferencinį turizmą ir patarėme žmonėms statyti. Logistiškai išsirikiavę visokių kategorijų, visokių kainų viešbučiai. Toks nesiskaitymas su verslu, žinokit, visi buvome šokiruoti“, – sakė ji.
Taip pat E.Šiškauskienė kėlė klausimą – kas priėmė tokį sprendimą. Anot jos, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pirmadienį tikino apie tai nieko nežinojusi.
„Suprantu, kad situacija dabar tokia, bet viskas grįš į savo vėžes, tuo neabejojame. Tikrai šokas“, – kalbėjo ji.
15min uždavė klausimą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, ar ši žinojusi apie Vyriausybės sprendimą. Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėjas Martynas Čerkauskas 15min informavo, kad ministerija nedalyvavo priimant šį sprendimą ir net nežino, ar jis iš tiesų yra, nes tai liudijančio dokumento nėra gavę.
Paklausėme Vyriausybės, kas priėmė sprendimą atsisakyti plano apleistuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įrengti Kongresų centrą.
Asociacijos vadovės teigimu, indikacijų, kad Vyriausybė galėtų atsisakyti Kongresų rūmų projekto, nebuvo.
„Negaliu patikėti, kad čia tiesa ir taip bus. Nesinori tikėti tuo. Nei pasakė kada nors, nei nieko. Liūdna, eilinį kartą labai liūdna“, – tikino ji.
Anot E.Šiškauskienės, dabar verslas planuoja kreiptis į valdžią, kad ši paaiškintų sprendimo motyvus.
„Būtų mandagu paaiškinti, o ne per spaudą sužinoti“, – tvirtino pašnekovė.
A.Avulis: apmaudu
Tokiu sprendimu stebėjosi ir Arvydas Avulis, nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas. Jo statytas „Marriott“ viešbutis yra pirmasis iškilęs greta Vilniaus sporto rūmų, kuriuose ir turėjo būti įrengta moderni konferencijų salė.
„Apmaudu. Tik tiek galima pasakyti. Pamenu, kai dar buvo Butkevičiaus Vyriausybė, buvau pakviestas į Vyriausybę su prašymu pastatyti viešbutį ten. Sako: „Darysime Kongresų centrą ir reikia šioje vietoje viešbučių“. Mes tą ir padarėme“, – kalbėjo jis.
A.Avulio teigimu, labai sunku pasitikėti politikais ir Vyriausybe, kai nėra projektų tęstinumo.
„Politika Lietuvoje keičiasi kaip oras. Vakar buvo šilta, šiandien jau lietus lyja. Aišku, kad tokiais atvejais pasitikėjimas tiek Vyriausybe, tiek politikais, menksta, todėl daryti investicijas reikia labai atsargiai“, – aiškino jis.
Verslininkas abejoja Kongresų rūmų alternatyvomis ir mano, kad tai buvo gera idėja. Be to, tiek kaimynai latviai, tiek lenkai turi tokius didelius konferencijų centrus, koks buvo planuotas Lietuvoje.
„Konferencijos vyksta nuolat ir praėjus pandemijai šis sektorius atsigaus. Tai buvo labai populiaru. Lietuva, Vilnius, to neturėjo. O „Litexpo“ tikrai neatitinka šiuolaikinėms konferencijoms keliamų reikalavimų ir tai buvo unikali galimybė miesto cente turėti pakankamai gerą objektą. O kad iš jo kažką sugalvos padaryti? Tuo labai abejoju“, – tikino jis.
A.Avulis kritikavo ir tai, jog jis pats greta esančioje teritorijoje, buvusiame „Žalgirio“ stadione investuoja daugiau nei 200 mln. eurų. O valstybė, tuo tarpu, anot jo, šiuo projektu galėjo sutvarkyti miesto centrą.
„Dabar liks vieta žmonėms, kurie neturi, kur gyventi. Bus apleista vieta dar neaišku, kiek laiko. Juo labiau kad tiek darbo įdėta, parengti projektai ir atliktos studijos. Kažkaip apmaudu, kad tiek Vyriausybė, tiek politikai taip greitai keičia savo nuomones ir tęstinumu beveik nėra“, – tvirtino jis.
M.Statulevičius projekto dar nenurašo
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius nėra linkęs taip greitai nurašyti Kongresų rūmų idėjos. Jis tikisi, kad tai tiesiog pertrauka, o ne galutinis sprendimas nebevykdyti prieš daug metų pasirinktos krypties.
„Tai kontroversiškas projektas, kurį nuo pat pradžios lydėjo tam tikros nesėkmės. Po to matėsi rezervuotas praėjusios Vyriausybės požiūris į šio projekto tęstinumą, buvo vis nukeliamas ir nesimatė, kad jis yra prioritetų sąraše. Suprantama, kad pastarųjų dvejų metų įvykiai, kovido pandemija, apriboti renginiai ir įvairios turizmo galimybės, matyt, dar labiau sustiprino abejones šio projekto gyvybingumu“, – sakė jis.
M.Statulevičius mano, jog Vyriausybės sprendimui įtakos galėjo turėti ir išaugusi projekto kaina.
„Žinant pastarąsias realijas dėl statybos sąnaudų, matosi, kad tai nėra dabar Vyriausybės prioritetas skirti tokias lėšas šio projekto vykdymui. Aš būčiau linkęs manyti, tikėtis, kad jis bus atidėtas, o ne iš principo keičiama jo funkcija“, – tvirtino jis.
LNTPA vadovo teigimu, Vilniaus sporto rūmuose privačiam verslui vykdyti verslą būtų sudėtinga ir rizikinga. Todėl jis įsivaizduoja, kad juose turėtų likti visuomeninis objektas, kurio rizikas turėtų prisiimti ir valdyti valstybė. Jis taip pat netiki, jog Sporto rūmai galėtų patekti į privatizuojamų objektų sąrašą.
„Neįsivaizduoju, kuris verslas galėtų prisiimti tokią riziką įgyvendinti. Taip, tai nerealiai unikalus projektas visoje Lietuvoje, bet jis labai sudėtingas. Ir jį išvystyti be savivaldybės paramos, be valstybės dotavimo, būtų labai sunku“, – sakė jis.
Išleista 867,8 tūkst. eurų
Sprendimą Sporto rūmus rekonstruoti pritaikant juos kongresų centrui priėmė Vyriausybė dar 2015 m., po to, kai juos perėmė iš bankrutavusios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“.
Pasak Jolitos Skinulytės-Niakšu, Turto banko komunikacijos konsultantės, kol kas Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo apsispręsta buvusius Sporto rūmus rekonstruoti į kongresų centrą, nėra atšauktas, panaikintas ar pakeistas.
„Tad formaliai negalima teigti, kad kongresų centro projekto yra atsisakyta. Turto bankas taip pat bent kol kas nėra gavęs jokių naujų pavedimų įvertinti kitas galimas šio objekto vystymo alternatyvas ir nėra tokių atlikęs“, – sakė ji.
J.Skinulytė-Niakšu teigimu, nuo 2015 m. iki esamo momento Kongresų rūmų projektui išleista 867,8 tūkst. eurų.
„Į šią sumą nėra įtrauka objekto pirkimo kaina, pastato išlaikymo išlaidos, darbo užmokestis. Didžiausią dalį joje sudaro techninio rekonstrukcijos projekto rengimas. Šiuo metu projektuotojams yra sumokėta 429 tūkst. eurų su PVM. Kasmet šio objekto išlaikymas kainuoja apie 30 tūkst. eurų (elektra, apsauga, teritorijos priežiūra, kt.)“, – teigė ji.
J.Skinulytės-Niakšu teigimu, rengiant šį projektą susidurta su keliais sudėtingumo aspektais. Pirmiausiai, tai yra kultūros paveldo objektas, taigi rengiant rekonstrukcijos projektą turėjo būti atsižvelgta į tai, kas turi būti išsaugota, o saugomos konstrukcijos yra labai sudėtingos.
„Antras išskirtinumas yra tas, kad aplink objektą yra Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorija, taigi visus projekto sprendinius reikėjo suderinti su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. Pagal galiojančius susitarimus, jei darbai būtų pradėti, juos taip pat turėtų prižiūrėti žydų rabinai“, – sakė ji.
Ar būtų galima panaudoti jau parengtą projektą ir jį pritaikyti kitoms veikloms? Anot J.Skinulytės-Niakšu, dabartinis techninis rekonstrukcijos projektas yra orientuotas tik į kongresų, konferencijų ir kitų renginių organizavimo veiklą.
„Kiek jis būtų pritaikomas ir turėtų būti keičiamas, pasikeitus veiklos pobūdžiui, viskas priklausytų nuo to, kaip būtų apsispręsta toliau vystyti projektą. Bet kokiu atveju didžioji dalis įdirbio tikrai būtų panaudota.
Svarstant galimas alternatyvas būtina atsižvelgti į tai, kad aplink Sporto rūmus yra Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorija. Derinant kongresų centro projektą su žydų bendruomenėmis ir organizacijomis vienas svarbiausių reikalavimų buvo tokiai vietai tinkamas, pagarbus elgesys bei žydų religines nuostatas atitinkantis teritorijos sutvarkymas“, – nurodė ji.
R.Reginis: matyt, Vyriausybė padarė pauzę
Per pastaruosius penkerius metus, „Ober-Haus“ ir „Newsec“ duomenimis, Vilniuje iškilo virš 10 viešbučių, kuriuose įrengta virš tūkstančio kambarių. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis 15min sakė, kad pastarąjį dešimtmetį pasaulyje buvo fiksuojamas itin spartus tarptautinių turistų srautų apimčių augimas. Jis savo visų laikų aukštumas pasiekė 2019 metais.
„Jeigu ne dabartinė pandemija, srautai turėjo augti ir toliau, o turizmas buvo laikomas itin perspektyviu sektoriumi globaliu mastu. Sparčiai auganti Lietuvos ekonomika ir didėjantis tiek vietinių, tiek užsienio turistų skaičius šalyje paskatino investuotojus tiek atsinaujinti, tiek ir siūlyti rinkai naują produktą. Pavyzdžiui, remiantis oficialiais duomenimis, per pastaruosius penkerius metus šalies sostinės viešbučiuose ir svečių namuose vietų skaičius išaugo daugiau nei 60 proc. Per šį laikotarpį galėjome matyti, kaip duris atveria įspūdingi nauji viešbučiai, kuriuose įrengta po 100–200 kambarių“, – tikino jis.
R.Reginio teigimu, žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, sprendimas nutraukti (sustabdyti) Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukciją atrodo lyg ir logiškas. Iš kitos pusės, visi tikėjosi, kad pandemija nesitęs amžinai ir turizmo bei renginių sektorius anksčiau ar vėliau atsigaus ir matysime gerėjančius tiek apgyvendinimo, tiek renginių sektoriaus rodiklius.
„Atsižvelgiant į tai, kad tokių valstybinių projektų įgyvendinimas užtrunka (finansavimas, projektavimas, statybų darbai), tai realiai šis projektas galėtų priimti svečius daug tvaresnėje pandeminiu požiūriu aplinkoje. Pavyzdžiui, tarptautinės kompanijos prognozuoja, kad tinklinių viešbučių užimtumas ir nuomos kainos iki priešpandeminio lygio atsistatys 2023–2025 metais“, – tvirtino jis.
Eksperto nuomone, šis projektas Vyriausybės planuose nėra prioritetinis ir dabartinė pandemija prie to reikšmingai prisidėjo. Ar galėtų būti pritaikyta kitai veiklai? R.Reginis įsitikinęs, jog įrengti tarptautinio lygio konferencijų ir kongresų centrą, sutvarkyti aplinką ir išsaugoti kultūros paveldo objektą buvo tikrai racionalus sprendimas. Todėl svarstyti apie šio pastato pritaikymą kažkokiai kitai veiklai yra labai sudėtinga.
„Nepriklausomai nuo šio pastato pritaikymo jam vis tiek bus reikalingos didelės investicijos. Manau, kad Vyriausybė tiesiog padarė pauzę ir reikia tikėtis sugrįš prie šio projekto įgyvendinimo vėliau. Šiuo metu ne konferencijų centrų trūkumas, o pandemija žlugdo tarptautinių tinklų viešbučių verslą. Jei ne pandemija, tai toks ambicingas projektas galėjo tapti papildomu postūmiu sparčiai augusiam apgyvendinimo ir renginių sektoriui šalies sostinėje“, – įsitikinęs jis.
Norėjo konferencijų centro
Kad vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų koncertų ir sporto rūmų galima būtų įrengti konferencijų centrą, planai buvo brandinami nuo 2015-ųjų.
Turto bankas atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet tais metais skelbtas konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 metų pradžioje, įmonė nutraukė ir pradėtas derybas su bankrutuojančios Vilniaus statybų bendrovės „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojamos įmonės „LitCon“ ir „Pamario restauratoriaus“ konsorciumu.
Nuo to laiko rekonstrukcijos pradžia buvo vis atidedama, klausimų kilo dėl planuojamo Kongresų centro operatoriaus konkurso sąlygų – potencialūs dalyviai svarstė, jog jos gali būti pritaikytos valstybės valdomam parodų ir kongresų centrui „Litexpo“.
Sporto rūmų rekonstrukcijos projektas susidūrė su kai kurių žydų bendruomenių pasipriešinimu, kadangi kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus.
2018 metais Finansų ministerijos rašte buvo nurodoma, jog projektas kainuos iki 29 mln. eurų (su PVM).
