Į 15min kreipėsi du skaitytojai, kurie susidūrė su nesklandumais bandant sumokėti mokesčius. Nors jų istorijos skirtingos, tačiau jas vienija žemės mokestis.
Nepritaikyta lengvata
Pavyzdžiui, Vilniaus rajone gyvenantis Vaidas Kačiušis kreipėsi į redakciją norėdamas įspėti kitus gyventojus, kad VMI siunčiamos žemės mokesčio deklaracijos gali būti apskaičiuotos klaidingai. Jam ši situacija kartojasi jau antrus metus iš eilės.
Anot jo, Vilniaus rajono savivaldybė gyventojams taiko 50 proc. nuolaidą žemės mokesčiui, jei sklypas yra gyvenamosios paskirties ir ši lengvata taikoma tik vienam sklypui.
„Pernai gavau pranešimą apie mokėtiną sumą, kuri buvo nuo visos apmokestinamos sklypo vertės. Pakalbėjus su kaimynais paaiškėjo, kad vieniems iš jų reikia mokėti 2 kartus mažiau, nors sklypų vertė ir plotas toks pats, jie nėra remtini ar atleisti nuo žemės mokesčio dėl kokių nors priežasčių. Pradėjus gilintis, išaiškėjo, kad VMI vieniems gyventojams taiko tokią lengvatą, o kitiems, pavyzdžiui, man, siunčia visą sumą – su jų apskaičiavimo klaidomis“, – 15min pasakojo V.Kačiušis.
Po skambučių į VMI, deklaracija pernai buvo pataisyta. Tačiau šiemet – trukt už vadžių, vėl iš pradžių, situacija pasikartojo. V.Kačiušiui VMI ir vėl ne taip suskaičiavo mokėtiną sumą, todėl jam ir vėl teko skambinti į inspekciją, kad ši pataisytų deklaraciją.
„Kaip suprantu, mano istorija tikrai yra ne vienintelė ir pernai tai buvo keliems mano kaimynams. Spėju, kad tokių žmonių Vilniaus rajone gali būti tūkstančiai ir jei jie nepasidomi situacija, tai jau 2 metus iš eilės moka dvigubą žemės mokestį“, – sakė jis.
V.Kačiušis atkreipia dėmesį, kad savivaldybių nutarimus skaito tikrai ne kiekvienas žmogus.
„Jei nesidomi, nesikreipi ir neargumentuoji, koks pagrindas, tai viskas taip ir pasiliktų“, – stebėjosi pašnekovas ir paragino žmones atidžiau stebėti informaciją, tikrinti savo savivaldybės nutarimus ir aklai nepasitikėti suformuota deklaracija.
„Apleistas“ sklypas
O vilnietis Karolis susidūrė su kita situacija. Vyras, atsidaręs VMI puslapį, pamatė, kad yra skolingas apie 6 tūkst. eurų už, kaip ten nurodyta, apleistą žemės sklypą. Bėda ta, kad sklypas nėra apleistas – jame vyksta statybos.
„Atsidarau pranešimą apie žemės mokestį, visuomet būna virš 100 eurų, ir galvoju, kažkokia klaida, negali būti. Vieną, antrą kartą žiūriu – 6640 eurų žemės mokestis“, – kalbėjo jis.
Anot Karolio, susisiekus su VMI, konsultantė stebėjosi, juk nevaldo jis šimtų hektarų, ir manė, kad tai yra klaida. Tačiau patikrinusi ji patiko, jog tokią informaciją įstaiga gavo iš savivaldybės.
„Turiu 10 arų sklypelį. Skambinau savivaldybei, su kuria nėra lengva susisiekti. Tačiau man perskambino ir informavo, kad turiu statybos leidimą, kuriame numatyti ir griovimo darbai. Leidimą gavome prieš metus – naujo statyba, seno griovimas. Man pasakė, kad per metus nenugrioviau seno pastato, todėl taip ir skaičiuoja“, – pasakojo jis.
Karolis stebisi, nes apie statybos pradžią buvo pranešta.
„Jei nesusitvarkai per 3 metus, jei neklystu, reikia iš naujo informaciją atnaujinti. Kaip savivaldybė sugalvojo apmokestinti, dar paieškoje. 600 eurų būtų didelė bauda, bet 6 tūkstančiai...“, – kalbėjo jis.
Be to, pasak Karolio, statybos jau yra pradėtos šių metų pavasarį, registruotas ir patvirtinimas, kad jos vyksta be nukrypimų. Taip pat registruota nebaigta statyba, kad galėtų kreiptis į banką.
„Susitvarkėme su banku, gavome paskolą ir toliau tęsiame darbus. Atitinkamai pasistatę naują, griausime seną pastatą“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad šiuo metu jis gyvena senajame name.
Po poros dienų pagaliau Karoliui pavyko susikalbėti su savivaldybe, pateikė jai dokumentus, kad jo gyvenamoji vieta registruota būtent tame name, kurį ketina ateityje griauti ir kad šiuo metu vykdomos statybos.
„Savivaldybė dabar svarstys, ar pritaikyti išimtį šiam galiojančiam savivaldybės įsakymui. Nors kai kalbėjau su Statybų inspekcija, ji teigia, kad visi išduodami leidimai, tiek griovimo darbams, tiek statyboms yra neterminuoti. Bet savivaldybė priėmė nutarimą, kad per metus turi nusigriauti namą. Išeina kazusas, jei turiu apleistą pastatą ir neišsiimsiu leidimo, tai galiu jį per amžius turėti ir neturiu jokio termino. Bet jeigu noriu susitvarkyti, tai jau tada viskas – metai laiko. Nėra labai logiška“, – stebėjosi pašnekovas.
VMI anksčiau skelbė, kad šiais metais žemės mokestis apskaičiuotas 719 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės apie 40 mln. eurų: apie 33,6 mln. eurų sumokės gyventojai, 6,6 mln. eurų – įmonės.
Dėl pritaikytų įvairių lengvatų 323 tūkst. žemės savininkų žemės mokesčio mokėti nereikės. 2020 m. 704 tūkst. mokesčių mokėtojų buvo apskaičiuota 39,4 mln. eurų žemės mokesčio.
VMI: mokestis skaičiuojamas pagal RC duomenis
VMI Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė 15min teigė, kad žemės mokesčio dydis priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia, nuo turimo žemės sklypo ploto, antra – mokestinės sklypo vertės, taip pat savivaldybių patvirtinto žemės mokesčio tarifo bei savivaldybių patvirtintos lengvatos.
„VMI apskaičiuoja žemės mokestį už nuosavybės teise turimus žemės sklypus pagal Registrų centro (RC) pateiktus duomenis. Mokestines vertes nustato RC masinio žemės vertinimo būdu kas penkerius metus, o žemės mokesčio tarifus ir lengvatas savo sprendimais nustato savivaldybių tarybos. Pagal šiuos duomenis VMI apskaičiuoja galutinę mokesčio sumą ir suformuoja žemės mokesčio deklaraciją“, – aiškino ji.
S.Aliukonytė-Šnirienė pažymi, jog žemės mokesčio deklaracijoje mokėtina suma pateikiama už visus privačius nuosavybės teise turimus žemės skylus, t. y. pagal informaciją iš visų Lietuvos savivaldybių.
„O pačioje deklaracijoje savininkas gali susipažinti, kokie tarifai buvo pritaikyti jo sklypams, kokios lengvatos“, – nurodo ji.
Jei savininkas nesutinka su žemės mokesčio suma, S.Aliukonytė-Šnirienė siūlo kreiptis į VMI. Tačiau, anot jos, apskaičiuotas žemės mokestis nuo kaimynystėje esančių žemės sklypų gali skirtis dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, galbūt savininkui priklauso didesnis žemės plotas arba kaimynui taikoma neapmokestinamojo dydžio lengvata, kai šalia gyvenantis nors ir pensinio amžiaus, tačiau turi darbingą sutuoktinį.
„Taip pat pasitaiko atvejų, kai žemės mokestis apskaičiuojamas didesnis, nes savininkas turi apleistos žemės. Todėl jei kyla abejonių, visų pirma siūlome kreiptis į VMI specialistus, kurie gali pakonsultuoti dėl individualių situacijų.
Žemės mokestį VMI tenka perskaičiuoti ir tuo atveju, kai gaunami patikslinti duomenys apie apleistus plotus arba savivaldybės po nustatyto termino priima sprendimus pritaikyti lengvatas po lapkričio 15 d. ir kt. atvejais“, – nurodo ji.
S.Aliukonytės-Šnirienės teigimu, jeigu paaiškėtų, kad mokestis buvo apskaičiuotas netiksliai ir žemės savininkui priklauso lengvatos, žemės mokestis bus perskaičiuotas. O jeigu didesnis mokestis jau sumokėtas, tai susidariusi permoka bus grąžinta į mokėtojo atsiskaitomąją sąskaitą.
Perskaičiuos patikslinus duomenis
Komentuodama apleistos žemės situaciją, S.Aliukonytė-Šnirienė aiškino, jog informaciją apie tai VMI pateikia Valstybės žemės fondas (VŽF), o apie kitos paskirties apleistus žemės sklypus – savivaldybės.
„Jeigu žemės mokestis už apleistą žemę buvo apskaičiuotas, Žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijos dalyje „Svarbi informacija“ 6 punkte nurodyta, kas pateikė informaciją apie apleistą sklypą bei nurodyti kontaktai, kuriais reikėtų kreiptis, jeigu nesutinkate su pateikta informacija.
Jeigu duomenys apie apleistus sklypus yra gauti iš Registrų centro, kreiptis reikia į VŽF. Tuo atveju, kai apleistas plotas patvirtintas savivaldybių administracijos direktoriaus įsakymu, dėl tokių sklypų asmuo turi kreiptis į tos savivaldybės administraciją, kurios teritorijoje yra tas sklypas“, – nurodo VMI specialistė.
Pasak S.Aliukonytės-Šnirienės, VMI, gavusi patikslintus duomenis apie apleistus plotus, žemės mokestį perskaičiuos, o permoką grąžins į mokesčių mokėtojo atsiskaitomąją sąskaitą. Tačiau ji pažymi, jog VMI, gavusi patikslintus duomenis apie apleistus plotus, įstaiga perskaičiuos mokestį tik už patikslintą apleistą dalį.
„Už sklypus ar jų dalį, už kuriuos mokestis nebus perskaičiuotas, mokesčio nesumokėjus laiku, skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną).
Jeigu mokestis nebus sumokėtas, o Registrų centras pateiks patikslintus duomenis ir žemės mokestis bus perskaičiuotas, delspinigiai bus perskaičiuoti nuo naujai apskaičiuotos mokesčio sumos iki žemės mokesčio sumokėjimo dienos“, – nurodo S.Aliukonytė-Šnirienė.
