„Vasarį skelbsime patalpų nuomos konkursą – nežinome, kur jos bus, bet norime, kad jos būtų centre. Paskelbę konkursą vasario mėnesį tikimės, kad birželį būsime atrinkę patalpų nuomotoją. (…) Planuojame, kad gruodį vyks persikraustymas“, – antradienį ŽŪM surengtoje spaudos konferencijoje teigė ministras.
Pasak jo, skaičiuojama, kad ministerijos perkėlimas kainuos apie 1,13 mln. eurų, o apie 0,3 mln. iš jų planuojama skirti išeitinėms kompensacijoms ir išmokoms.
„Šiuo metu ŽŪM veikia 2,5 karto didesnėse patalpose, nei jai priklausytų pagal darbuotojų skaičių. Persikėlę taupysime iš to, kad ministerija bus lankstesnė, mobilesnė, (..) taupysime po 200 tūkst. eurų per metus. Perkėlimui planuojame išleisti 1,13 mln. eurų. Mes neskaičiuojame to, kad persikėlę parduosime šį pastatą“, – kalbėjo jis.
G.Surplio teigimu, į naujas būtų perkelta apie 280 darbuotojų iš ministerijos, Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Nacionalinės žemės tarnybos.
Ministerijai atlikus perkėlimo į Kauną socialinę – ekonominę analizę paaiškėjo, kad ministerijai reikės maždaug 2,5 karto mažesnio ploto patalpų. Dabar ji naudoja 9,1 tūkst. kvadratinio metro patalpas, o Kaune jai bus reikalinga 3,9 tūkst. kvadratinio metro ploto patalpų.
Ministerijos perkėlimo projekto vadovė Vitalija Zumerienė sakė, kad ŽŪM yra radusi objektų, į kuriuos galėtų būti perkelta ministerija.
„Per porą mėnesių apžiūrėjome ne vieną objektą, – tiek valstybės, tiek privačių ir net tokius, kurie šiuo metu nėra laisvi, bet galėtų būti atlaisvinti. Turime 4-5 objektus, kurie galėtų dalyvauti mūsų konkurse, galėtų atitikti poreikius“, – tvirtino V.Zumerienė.
Jos teigimu, ministerija Kaune galėtų būti perkelta nebūtinai į naujos statybos pastatą, tačiau daugiau detalių apie pastatui keliamus reikalavimus neįvardino – esą jos bus atskleistos parengus techninį projektą.
Anot ministro, sumažinus patalpų eksploatavimo, administravimo ir išlaikymo sąnaudas 2–3 kartus, išlaidos mažėtų apie 200 tūkst. eurų per metus.
Planuojama, kad ŽŪM ir jai pavaldžios įstaigos bus perkeltos ir dirbs Kaune jau kitąmet. Ministerija tikisi, kad tai pagerins Vilniaus – Kauno jungtį, suteiks daugiau galimybių šio regiono plėtrai, o efektyviau išnaudojamos patalpos leis sutaupyti valstybės lėšų.
G.Surplio teigimu, perkėlus institucijas, jos bus lengviau pasiekiamos socialiniams partneriams iš visos šalies, bus daugiau karjeros galimybių žemės ūkio kvalifikacijos specialistams.
Anot ministro, dėl ministerijos perkėlimo detalių, būsimų darbo sąlygų ir toliau bus tariamasi su visais darbuotojais, o nusprendusiems nevykti į Kauną bus užtikrintos visos priklausančios garantijos.
Planuojama, kad kovo pabaigoje Kaune pradės veikti „veidrodinė“ ministerija su keliasdešimt darbuotojų.
Iki 2019 metų gruodžio turėtų būti įgyvendintos visos viešųjų pirkimų procedūros, rastos, išnuomotos ir darbui pritaikytos patalpos. Galutinai laikinojoje sostinėje ministerija įsikurtų 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį.
