15min žurnalistė apsilankė naujai kuriamame elitiniame kvartale. Juk modernūs daugiabučiai ant upės kranto Kaune – retas reiškinys. Iš viso per šešerius metus čia numatyta pastatyti 11 statinių – gyvenamųjų namų su 400 butų ir daugiafunkcį pastatą su biurų patalpomis. Statytojų akys krypsta ir į aplinkinius sklypus, kuriuose šiuo metu vis dar plyti šabakštynai.
„Perėmėme sklypą iš privatininkų. Kodėl jie nesiėmė nieko daryti? Reta įmonė pajėgi „įkąsti“ tokį projektą – investicijos didžiulės. Štai vien pylimo, apsaugosiančio daugiabučius nuo užliejimo, suformavimas atsiėjo apie 1,5 mln. eurų. Ir tai – ne pabaiga. Iš pradžių sulaukėme ir kritikos, kad statome tokioje vietoje. Taip, statybos ant upės kranto – vienos sudėtingiausių inžineriniu požiūriu, tačiau mūsų užsakymu mokslininkai atliko įvairius hidrologinius, geologinius tyrimus. Upės vagos apsauginis pylimas nepakeis, vanduo namų pagrindų neužlies“, – žadėjo „YIT Kausta“ vadovas Kęstutis Vanagas, surengęs ekskursiją po naująsias erdves.
Vis dėlto cokoliniuose aukštuose suprojektuoti butai virs komercinėmis patalpomis. Dėl viso pikto. Paklaustas, kokius statinių privalumus išskirtų, pašnekovas pabrėžė vaizdą pro langą, erdvius balkonus, medinius daugiabučių langus, šildomas grindis ir granitą laiptinėse. Viršutiniuose aukštuose sudaryta galimybė įrengti erdvius dviaukščius butus.
Perka „iš brėžinio“
Net 95 proc. pastatytų butų jau turi šeimininkus. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė šalia upės išdygęs šešių aukštų daugiabutis, iš kurio atsiveria panorama į Nerį ir Kauno pilį.
Brangiausias butas (118 kv. m ploto) pirkėjui atsiėjo 250 663 eurus, pigiausias – kiek daugiau nei 100 000 eurų.
„Šiuo metu du daugiabučiai jau apgyvendinti, du – visiškai pastatyti, bet dar be gyventojų. Susidomėjimas butais – didžiulis. Už borto liko šimtai norinčiųjų. Jie rinkosi butus iš brėžinių, pirko juos dar net neprasidėjus statyboms. Štai sutartis pasirašėme rugsėjį, o darbai prasidėjo tik spalį. Ar žmonės nepasimokė iš krizės laikų? Jie tiesiog pasitiki statytoju. Manau, tokio avanso, kokį moka mums, kitiems lengva ranka nemokėtų“, – kalbėjo K.Vanagas.
Brangiausias butas (118 kv. m ploto) pirkėjui atsiėjo 250 663 eurų, pigiausias – kiek daugiau nei 100 000 eurų. Pigiausiojo 1 kv. m kaina – 1 513, brangiausio – 2 100 eurų už kvadratą.
Paklaustas, kokie žmonės kuriasi Piliamiestyje, „YIT Kausta“ vadovas konkrečių pavardžių neįvardijo, tik patvirtino, jog tai – ir žinomi visuomenei veidai, pvz., krepšininkai, ir savo verslus valdantys asmenys. Didžiajai daliai jų neprireikė kreiptis į banką dėl paskolos – pirko iš santaupų.
„Vykdėme atranką. Filtravome, jog nepatektų nusikalstamo pasaulio atstovų. Čia kuriasi šeimos: tos, kurios dar nesusilaukusios vaikų, arba tos, kurių vaikai jau suaugę, palikę namus. Kai kurie verslininkai Piliamiestyje nupirko gyvenamąjį būstą savo atžaloms. Kai kurie įsigyja butą čia, kad galėtų jį išnuomoti. Tokiu atveju renkasi mažesnius dviejų kambarių butus. Kokia nuomos kaina? Kiek girdėjau, nuomoja ir už 400, ir už 700 eurų“, – pirkėjo paveikslą nubrėžė K.Vanagas.
Susijungė kelis butus
Pašnekovas teigia įžvelgiantis tendenciją, jog kauniečiams atsibodo gyvenimas užmiesčio kotedže, tad jie vis dažniau užsinori persikelti gyventi į miesto centrą. Tiesa, gyvenamųjų patalpų jie pageidauja itin erdvių. Todėl vietoj planuotų 30-ies mažesnių butų viename iš daugiabučių, pavyzdžiui, galiausiai buvo suprojektuota jų tik 20.
„Vienas asmuo įsigijo visą penktąjį aukštą. Padalijo jį tarsi į du butus: vieną, beveik 300 kv. m dydžio, susiplanavo sau, o kitą, daug mažesnį – vaikams, jei šie panorės šalia apsistoti. Jis turi sodyba, tad kam jam namas užmiestyje? Tinka ir erdvus butas“, – pavyzdį pateikė K.Vanagas.
Paklaustas, ar visi butai jau stovinčiuose daugiabučiuose yra parduoti, K.Vanagas patikino, jog vienas kitas likęs laisvas. Kokios jų nepaklausumo priežastys? Vienas jų neturi sandėliuko (laikyti dviratį balkone – nesolidu), kitas – pirmajame aukšte, tad ne toks žavus vaizdas pro langą.
„Vieni žmonės, persikeldami iš gyvenamojo namo, pageidauja gyventi „ant žemės“, nori turėti terasą, tarsi kiemą, tad renkasi pirmąjį aukštą, kiti kaip tik nenori pirmojo aukšto – trokšta geriausio vaizdo viršutiniame aukšte. Tačiau Piliamiestyje upė matoma pro bet kurio buto langus. Dažniausiai paklausiausi tie butai, kurių langai – į pietus.
Šiaip vilniečiai aktyviau perka butus nei kauniečiai, kurie su savo kotedžais laukuose buvo laikomi pilkąja rinka. Kai žmonės supranta, kad užmiestyje nėra nei darželių, nei mokyklų, nei kelių...
Kaune dabar jaučiamas atgimimas, lemiamas gerų makroekonominių dalykų. Ir situacija nesikeis keletą metų. Kauno LEZ kuriasi įmonės, išduoti net 22 leidimai biurų pastatų statybai“, – paaiškino įmonės vadovas.
Pastebėjo jis ir naują tendenciją – itin erdvius, su kambariu dydžiu konkuruojančius balkonus, į kuriuos vasarą perkraustoma visa svetainė ir valgomasis.
„Iš pradžių nesupratau tokių didelių balkonų poreikio, bet vienas verslininkas paaiškino, jog tuomet nereikia ieškoti jokios kavinės ar viešbučio su gražiu vaizdu pro langą. Tiesiog imi ir susikuri atostogas su vyno taure savo paties namų balkone“, – teigė K.Vanagas.
Iš Piliamiesčio nusidrieks tiltas?
Tikimasi, jog ateityje šalia daugiabučių statomame, maždaug 7 000 kv. m užimsiančiame daugiafunkciame centre įsikurs prekybos centras, kavinukė ir netgi darželis ar pradinė mokykla. „YIT Kausta“ vadovas patikino jau dabar sulaukęs užklausų iš privačių švietimo įstaigų.
„Su miesto valdžia imame diskutuoti ir dėl galimybės įrengti pėsčiųjų tiltą per Neries upę. Jis galėtų iškilti per trejus metus. Jungtų Piliamiestį su Senamiesčiu. Dabar mūsų statomo kvartalo gyventojams pėsčiomis per Petro Vileišio tiltą iki Kauno pilies tenka eiti apie 20 minučių, pastačius tiltą laikas kur kas sutrumpėtų. Dėl to deramės su šalia sklypus valdančiu privatininku ir Kauno miesto savivaldybe. „YIT Kausta“ finansuotų projektavimo darbus, gal kiek dar prisidėtų ir prie statybos darbų.
Su miesto valdžia „YIT Kausta“ diskutuoja ir dėl galimybės įrengti pėsčiųjų tiltą per Neries upę. Jis galėtų iškilti per trejus metus. Jungtų Piliamiestį su Senamiesčiu.
Toks tiltas svarbus ne tik mums. Renginių metu Senamiestis užsikemša nuo mašinų. Kauniečiai jas galėtų palikti čia ir eiti per tiltą Kauno pilies link“, – tai, kad projektas išjudino diskusijas, pabrėžė K.Vanagas, priminęs ir kalbas apie Kėdainių tiltą, planuojamą netoliese.
Pastatyti daugiabučiai – tik pirmasis Piliamiesčio plėtros etapas. „YIT Kausta“ po pusmečio planuoja baigti dar du gyvenamuosius namus: 32 butų 4 aukštų namą ir 30 butų 6 aukštų daugiabutį, kurių pardavimai jau pradėti. Trečiuoju etapu numatyta pastatyti dar du daugiabučius su 110 butų.
Plėtojant kvartalą tvarkoma ir visa palei sklypą nusidriekusi pakrantės dalis: nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, iš dalies terasinio pylimo suformuotas amfiteatras, kuriame galima prisėsti ir pasigrožėti Neries bei Senamiesčio panorama.
Naujuosius namus sups privatūs apšviesti kiemai su žaliosiomis poilsio zonomis, gėlynais ir vaikų žaidimų aikštelėmis, o kvartalo viduryje – išsaugotas senas pušynas.
