Nemirseta istorijos šaltiniuose minima dar XV amžiuje – tai viena seniausių Lietuvos pajūrio gyvenviečių. Tiesa, nuo 1422 m. gyvenvietė priklausė Vokiečių ordinui, čia buvo įkurtas pasienio punktas bei karčiama. Vėliau gyvenvietė ėmė augti, joje XVIII amžiuje jau veikė paštas, pradinė mokykla, vėjo malūnas. O XIX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais Nemirsetoje pradėjo kurtis kurortas, pajūryje iškilo vasarnamiai, viešbutis, kurį vadino Kurhauzu, apsaugai nuo vėjų palei jūrą pasodintas pušynas.
Nemirsetoje XIX amžiaus pabaigoje Vokietijos gelbėjimo bendrovė pastatė laivų gelbėjimo stotį. Ji išliko vienintelė iš tuo metu veikusių 7 ir išsidėsčiusių iki pat Nidos. Šį valstybės saugomą į Kultūros vertybių registrą įrašytą objektą Klaipėdos universitetas, bendradarbiaudamas su Palangos savivaldybe, suplanavo restauruoti. Praėjusį balandį pasirašytoje sutartyje numatyta, kad čia gali būti įkurta jūros aplinkos tyrimo stotis, jūrinių sporto šakų centras–laboratorija ir edukacinis centras, kuriame bus supažindinama su laivų gelbėjimo stoties istorija.
Deja, sovietinė okupacija augusį pajūrio kurortą kuriam laikui pasiuntė užmarštin, 1958 m. Nemirseta tapo Palangos dalimi.
Dabar Nemirseta labiau garsėja paplūdimiu tiems, kurie ieško ramaus poilsio, natūralios gamtos apsupties. Į Nemirsetos kopų formavimą žmogus beveik nesikišo, gamtai netrukdė kurti savito grožio. Todėl kopos čia plyti dideliuose plotuose, labai skirtingo reljefo – nuo visiškų lygumų iki aukštokų kalvų.
Įvertinti jų unikalumą ir grožį galima nuo Nemirsetos apžvalgos aikštelės, kuri atveria neįtikėtiną kopų panoramą su nutolstančiu Baltijos jūros horizontu. Beje, kaip ir garsioji Klaipėdos pašonėje iškilusi Olando kepurė, Nemirsetos apžvalgos aikštelė yra „palypėjusi“ ant prieš 8 tūkst. metų čia bangavusios Litorinos jūros šlaitinio kranto. Pažinti šį unikalų kampelį galima ir žingsniuojant Nemirsetos pažintiniu botaniniu taku, kurio stenduose rasite daugiau informacijos apie pajūrio augalus, stebėsite besiformuojančias ir jau „nurimusias“ baltąsias kopas, augalais apaugančias pilkąsias kopas.
Atkuriama kurorto istorija
Palangos piečiausioje dalyje atkuriamo kurorto privalumais patogiausia bus pasinaudoti tiems, kurie netrukus įsikurs čia kylančiame „Nemirsetos parke“ – uždaroje gyvenvietė. Pušų apsuptyje, vos 6 km nuo Palangos centro, šalia pajūrio dviračių takų, siekiančių net Nidą ir Šventąją, kyla 3–4 kambarių kotedžai ir 2 kambarių butai su terasomis arba balkonais ramiam vakaro pasisėdėjimui ar rytinei kavai su jūros dvelksmu.
„Nemirsetos parkas“ patiks tiems, kurie vertina ramybę, erdvę, pušyno ošimą ir jūrą netoliese su ramiais, žmonių neapgultais paplūdimiais. Tiesa, ir Palangos šurmulys iš čia greitai pasiekiamas tiek pajūriu, tiek senuoju Klaipėdos plentu, bet jis nepasieks tų, kurie brangina poilsio ramybę.
Beje, privatumo čia bus žymiai daugiau nei kitur – visi kotedžai ir butai turi 0,5–3 arų ploto privačius sklypus. Aptvertoje „Nemirsetos parko“ teritorijoje bus galima net žvejoti „savo“ tvenkinyje.
„Kvartalas „Nemirsetos parkas“ itin patiko trokštantiems poilsio pajūryje: ir jaunoms šeimoms su vaikais, ir vyresnio amžiaus vaikus užauginusioms poroms, ir ieškojusiems antro būsto poilsiui ar net nuolatiniam gyvenimui. Matyt, naujakurių įvairovę lemia tai, kad „Nemirsetos parke“ yra platus būsto pasirinkimas: mažesni kotedžai norintiems nedidelio savo kiemo ar terasos, didesni kotedžai su daugiau žemės mėgstantiems rūpintis savo erdve, butai su skirtingo ploto žemės sklypeliais, kurie pirmame aukšte su terasa, o antrame aukšte – su balkonu. Akivaizdu, kad būstus žmonės renkasi pagal pomėgius ir poreikius. Taigi projekto stiprybė – pasiūlos universalumas“, – teigia „Elpeko“ vadovas Tomas Pocevičius.
Plėtotojas su istorija
Antrajame etape kvartalo vystytojas bendrovė „Elpekas“ atstatys ir minėtą istorinį Nemirsetos kurhauzą. Jis kaip ir prieš šimtą metų vėl kvies įsikurti ramybės ieškančius poilsiautojus.
Nemirsetai pasisekė, kad buvusiame kurorte projektą kompleksiškai plėtoja ilgametę patirtį turinti nekilnojamojo turto bendrovė „Elpekas“. Klaipėdos įmonė gyvenamosios ir komercinės paskirties projektus pajūryje sėkmingai plėtoja jau 10 metų.
Šiuo metu „Elpekas“ Palangoje, Vanagupės g. 45, taip pat vysto poilsio paskirties 76 butų projektą „Vanagupės pušynas“. Šį dviejų korpusų stikline galerija sujungtą kompleksą suprojektavo žinoma ir gerai vertinama architektų „JP Architektūra“ komanda. Jos lyderis Algirdas Kaušpėdas teigia, kad „nepaprastai gražus sklypas leido suprojektuoti išskirtinį, darniai integruotą į žalią kontekstą poilsio kompleksą. Jis veiks kaip naujos kartos dalijimosi kultūros pavyzdys: efektyvus, patogus ir jaukus. Tai turėtų patikti žmonėms, derinantiems aukštą poilsio kokybę su ekologinėmis vertybėmis“.
„Vanagupės pušyne“ dar galima įsigyti 35–55 kv. m būstą, nuo kurio iki jūros – vos 10 minučių. Jei orai prie jūros nevilios, laisvalaikį bus galiam leisti poilsio komplekso cokoliniame aukšte suprojektuotame SPA su sūkurinėmis voniomis, pirtimis ir sporto zona.
