Ši politinė permaina pasaulyje sukėlė nežinomybę dėl tolesnės globalios ekonomikos ir geopolitinės aplinkos vystymosi. Ekonominės prognozės, apskritai, gan miglotos ir trumpalaikės, teigia ekspertai.
Spekuliacijos neigiamomis prognozėmis gali sukelti krizę
Tokia neužtikrintumo būsena, anot L.Kojalos, gali sukelti ne tik ekonominius smūgius, bet ir psichologinį poveikį – žmonės pradeda elgtis pagal lūkesčius, o ne tik pagal faktus. Vadinasi, tokie scenarijai gali išprovokuoti krizę, net jei jos pagrindai nėra visiškai objektyvūs. Tai esą atspindi „neuroekonomikos“ principą, kuriame emocijos ir lūkesčiai gali sukelti ekonominius pokyčius, kurie nebūtinai grindžiami objektyviais skaičiais.
„Nobelio premijos laureato, lietuvių kilmės ekonomisto Roberto J.Shillerio „neuroekonomikos“ teorija teigia, kad ekonomika nėra kažkas funkcionuojančio greta gyvenimo, ją nulemia kiekvieno iš mūsų veiksmai, o mūsų veiksmus sąlygoja įvairios aplinkybės, tarp jų ir emocinės, pagrįstos pasiūlos ir paklausos dėsniais“, – sakė L.Kojala.
