„Kultūros naktis 2024“ šiemet pasitiks kone rekordiniu dalyvių skaičiumi. Per pastaruosius 7 metus renginių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 40 iki 106. Prasiplėtė ir festivalio geografija – unikalius renginius, parodas bei pasirodymus vilniečiai ir miesto svečiai galės išvysti daugumoje Vilniaus mikrorajonų.
„Prieš aštuoniolika metų užgimęs festivalis po truputėlį apglėbė ir kitus miesto rajonus, nusidriekdamas iki pat Naujosios Vilnios. Kartu tai virto ir bene didžiausiu festivaliu Lietuvoje – galėtum, atrodo, net suabejoti – ar yra Lietuvoje tiek smalsių žmonių, kad aplankytų per šimtą renginių viename mieste.
Kartu tai virto ir bene didžiausiu festivaliu Lietuvoje.
Dar ir kaip yra – kasmet „Kultūros nakties“ renginius aplanko beveik 200 tūkstančių žmonių. Tai yra proga miesto kultūros panoramą pamatyti ir tiems, kurių intensyvus gyvenimo ritmas mieste neleidžia sustoti ir atrasti laiko. O birželio 7 d. naktį štai visas miesto kultūros veidas atsiveria čia, priešais jus, tereikia kavos puodelio ir noro“, – pasakoja „Kultūros nakties“ komunikacijos koordinatorius Mantas Tamošaitis.
Kurs šou, kur mažiausiai to tikimasi
Metai iš metų „Kultūros nakties“ dalyviai ieško, kaip nustebinti lankytojus. Pirmą kartą šiame festivalyje renginį organizuojančio Turto banko ryšių su žiniasklaida vadovas ir renginio idėjos bedraautorius Paulius Vaitekėnas sako, kad tikslas yra atnešti kultūrą ten, kur jos mažiausiai tikimasi.
„Daugelis pro A.Goštauto kvartalą yra paėjęs arba pravažiavęs, bet sustoti ir ten pabūti, turbūt retas degė noru. Atrodytų, Vilniaus centras, tačiau vakarais, po darbo laiko, ši vieta ištuštėja, nekviečia ja mėgautis. Mūsų renginys yra savotiškas pažadas į netolimą ateitį, kad mes ne tik norime, bet ir grąžinsime daugiau gyvybės šiai teritorijai. Ji taps ne tik traukos centru, bet ir visai Lietuvai svarbia vieta“, – sako P.Vaitekėnas.
A.Goštauto kvartalas per artimiausius metus keisis iš esmės, nes čia bus vystomas didžiausias šalyje valstybinių biurų projektas.
Pasak vieno iš renginio bendraautorių, tiek renginys, tiek renginio vieta – yra žinutė apie teritorijos virsmą. A.Goštauto kvartalas per artimiausius metus keisis iš esmės, nes čia bus vystomas didžiausias šalyje valstybinių biurų projektas. Teritorijoje įsikurs didžioji dalis ministerijų, bus sutvarkyta aplinka, įrengtos lauko erdvės, pirmuosiuose pastatų aukštuose kursis paslaugas teikiančios įmonės.
Laukiantys pokyčiai paskatino į biurus pažvelgti originaliai. Ne tik kaip į patalpas, bet kaip į svarbią žmonių gyvenimo sudedamąją dalį, kurioje verda gyvenimas.
„Kai kitą kartą kviesime į šią teritorija, ji atrodys visiškai kitaip. Čia stovės modernūs pastatai su šiuolaikiškais biurais ir naujausiais technologiniais sprendimais. Tačiau dabar, turbūt paskutinį kartą, pamatykite, koks buvo A. Goštauto kvartalas ir tapkite istorinio virsmo liudininkais“, – atrasti kvartalą kviečia „Turto banko“ ryšių su žiniasklaida vadovas P. Vaitekėnas.
Neįprastos pasirodymų erdvės
Nors dažniausiai įsivaizduojama, kad aktorių pasirodymui reikia specialios erdvės, tačiau improvizacijos teatro „Kitas kampas“ aktoriai išskirtines pasirodymų vietas priima kaip malonų iššūkį.
„Per 15-ka improvizacijos teatro „Kitas kampas“ veiklos metų, mums yra tekę improvizuoti pačiose netikėčiausiose vietose. Esame surengę improvizacijos pasirodymą lėktuve, 10-ies kilometrų aukštyje ir sumušę aukščiausios improvizacijos rekordą. Be sustojimo improvizavome 7-ių valandų trukmės improvizacijų maratone.
Kirilas yra šokęs parašiutu tiesiai į vestuvių šventę, vilkėdamas Elvio Preslio kostiumą. Martynas yra vaidinęs mokyklos sporto salėje. Mes mėgstame iššūkius ir drąsiai, veržliai, azartiškai neriame į juos, todėl ir „Kultūros nakties“ metu improvizuoti išskirtinėje erdvėje bus vienas malonumas“, – apie artėjantį pasirodymą ir teatro „Kitas kampas“ iššūkius pasakoja aktorius Andrius Bružas.
Apie Turto banką
Turto bankas – tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija. Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus.
Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą. Vieni pagrindinių įmonės strateginių tikslų yra didinti statinių tvarumą, investuoti į atsinaujinančią energiją, mažinti energijos sąnaudas ir CO2 emisiją.
