Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 16,3% (2023 metų sausį metinis augimas siekė 17,1%).
2022 metų vasario mėnesį butų pardavimo kainos Klaipėdoje ir Panevėžyje sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.604 Eur (-1 Eur/m²) ir 1.056 Eur (-1 Eur/m²). Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose vasario mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,2% ir 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 2.543 Eur (+3 Eur/m²), 1.697 Eur (+3 Eur/m²) ir 1.077 Eur (+4 Eur/m²).
Per metus (2023 metų vasario mėnesį, palyginti su 2022 metų vasario mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 18,7%, Kaune – 13,5%, Klaipėdoje – 13,4%, Šiauliuose – 11,2% ir Panevėžyje – 13,5%.
„Bendras Lietuvos būsto rinkos aktyvumas jau dvylika mėnesių iš eilės išlieka neigiamoje zonoje, kuomet būsto sandorių yra sudaroma mažiau nei tą patį mėnesį prieš metus.
VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų vasario mėnesį Lietuvoje įsigyta 1.740 senesnės statybos butų arba 15% mažiau nei 2022 metų vasario mėnesį. Tai rodo, kad pastebima dalis potencialių būsto pirkėjų atidėjo planus dėl būsto įsigijimo arba sprendimus priima lėčiau. Tai lėmė įšalusias butų pardavimo kainas, kurios šalies didmiesčiuose iš esmės nesikeičia jau ketvirtą mėnesį iš eilės.
Nepaisant reikšmingai sulėtėjusios būsto rinkos, pardavėjai dar sugeba savo nekilnojamąjį turtą parduoti rekordiškai aukštomis kainomis, tačiau pats pardavimo laikotarpis šiuo metu yra pastebimai ilgesnis nei anksčiau. Tuo tarpu norintys būstą parduoti greičiau, turi ieškoti kompromiso su potencialiais pirkėjais ir dažnu atveju mažinant parduodamo būsto kainą.
Bet laikas šiuo metu yra ne pardavėjų pusėje, kadangi potencialūs būsto pirkėjai ir toliau su nerimu stebi vis dar kylančias palūkanų normas, kurios ne tik didina jau turimų būsto paskolų aptarnavimo kaštus, bet ir mažina planuojamo įsigyti būsto prieinamumą. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų sausio mėnesį naujai išduotų būsto paskolų palūkanų norma sudarė 4,7% ir nuo 2022 metų vidurio išaugo daugiau nei du kartus (2,52 procentinio punkto). Nepaisant to, kaip Europos Centrinis Bankas sureaguos į pastaruoju metu JAV ir Europos bankų
sektoriuje kylančią įtampą, esamų ir naujų būsto paskolų turėtojai dar pilnai nepajautė augančių palūkanų naštos. O potencialūs būsto pirkėjai pakankamai jautriai reaguoja į reikšmingus pokyčius finansų rinkoje ir šalies ekonomikoje, todėl panašu, kad artimiausioje ateityje jie vis dar bus itin atsargūs priimdami sprendimus dėl brangiausio jų gyvenime pirkinio“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
