Anot pranešimo spaudai, nuspręsta, jog statant naująsias A++ energinės klasės erdves verslui bus laikomasi tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM ir siekiama gauti BREEAM Excellent (liet. puikus) įvertinimą. „Jasinskio 2“ projekte planuojama diegti pažangias drėkinimo, vėdinimo, šildymo ir apšvietimo sistemas, kurios užtikrins aukščiausią kokybę kiekvienam biuro darbuotojui ir svečiui.
J.Jasinskio g. 2 iškilsiantis administracinės paskirties pastatas bus 6 aukštų ir turės 2 aukštų požeminę automobilių parkavimosi aikštelę. Nuomos plotas verslo centre sudarys kiek daugiau nei 7300 kv. m. Šiuo metu jau yra pasirašyta nuomos sutartis su „Ellex Valiunas“, kurie įsikurs trijuose viršutiniuose pastato aukštuose.
Sukritikavo idėjas: klesti excelizmas
Pasirodžius šiai žiniai socialiniuose tinkluose pasipylė kritika.
Lietuvos reklamos kūrėjas, verslininkas, kūrybingumo dėstytojas, leidėjas Tomas Ramanauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad vos praradus budrumą, jau veisiasi vidutinybės.
„Bet viena yra stebėti jų kaprizus muzikiniuose apdovanojimuose ir visai kita — Vilniaus centre. Kaip jums šita būsima excelizmo architektūrinės krypties vyma svarbioje sostinės vietoje, vietoje „Tauro rago“? Excelizmas (na, kaip klasicizmas, modernizmas) — tai, kuomet pastatą gamina ploto efektyvintojai, perkandę esminius „non-place“ principus, tiražuojantys pilkaveides ofisines būdas. Ir jiems visiškai nesvarbu, ar būda renčiama Pilaitėje, Savanoriuose, ar Kudirkos g. įkalnėje“, – kritikos pažėrė T.Ramanauskas.
Pasak jo, užtruksite dešimt minučių, kol nuotraukoje būsimąjį verslo centrą atskirsite nuo šaligatvio.
„Rėkiama (pelnytai) apie miestui skaudančius nukirstus medžius. Bet šis Vilniaus ambicijoms abejingas angaras skaudės dešimtmečiais ir daug ekspansyviau iki kol bus renovuotas pagal būsimų laikų vidutinybės liniuotes“, – prognozuoja T.Ramanauskas.
Vyro teigimu, baisiausia, kad vidutinybė yra invazinė rūšis, drąsinanti ir kitus statytojus atmestine ranka šluoti praeities archliekanas, nepersistengti, nesukti galvos, kad tik būtų atkovota kuo daugiau ploto kontekstui abejingiems pastatams-piktžolėms vešėti. „Praėjo šitas, tiks ir jūsiškiai“, – rašė jis.
T.Ramanauskas tvirtino nežinantis, ar dar galima ką pakeisti, ar parašai jau negrįžtamai sudėti.
„Bet bent jau garsiai pasakyti visiems, tvirtinantiems tokius estetinius nusikaltimus, „ei, mes matome, ką jūs darote“ yra būtina. Klausimas, ar jie patys mato, po kuo pasirašo?“ – kėlė klausimą jis.
Kiti internautai pastebėjo, kad naujasis statinys planuojamas taip, kad maksimaliai būtų „įsisavintas plotas“. Be to, pabrėžiama, kad vizualizacijose pastatas gerokai pamažintas, jose pripaišyta krūmelių ir šaligatvių, kurių realybėje nebus įmanoma sutalpinti.
Savivaldybė: neišduoti statybos leidimo nėra teisinio pagrindo
Vilniaus miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus Ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas 15min aiškino, kad pastato projektas buvo pradėtas rengti 2017 metais pagal 2008 m. patvirtinto detaliojo plano sprendinius.
„Tuo metu nebuvo prievolės vystytojams organizuoti architektūrinius konkursus, tačiau atsižvelgiant į šios miesto teritorijos svarbą ir pastato matomumą bendrame miesto kontekste, tuometinis savivaldybės vyriausiasis architektas rekomendavo projekto rengėjams kreiptis į Vilniaus architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybą (VAUET) dėl sprendinių vertinimo. Tai buvo padaryta, o VAUET projektui pritarė – jie konstatavo, kad darbas tinkamas, teigiamai įvertintas taktiškas urbanistinis sprendimas. Statybos leidimas šiam projektui buvo išduotas 2019 metais“, – teigė G.Grubinskas.
Vėliau, 2023 metais, anot jo, vystytojas nusprendė koreguoti projektą ir keisti pastato paskirtį iš viešbučio paskirties į administracinę.
„Pernai tvirtinimui pateikta nauja projektinių pasiūlymų laida, kurioje perprojektuota vidaus patalpų dalis, pakeistas laikančiųjų konstrukcijų išdėstymas, numatytas papildomas požeminis aukštas parkingui (vietoj vieno suprojektuoti du požeminiai aukštai), pagerinti sklypo plano sprendiniai, želdinimas. Statinio konstrukcinė schema nebuvo keičiama, fasado pakeitimai – minimalūs. Naujai projekto laidai statybos leidimas išduotas šiemet“, – patvirtino G.Grubinskas.
Pasak jo, projektinių pasiūlymų viešinimas visuomenei 2017 metais nebuvo privalomas pagal teisės aktus, tačiau, savivaldybės žiniomis, šio projekto vystytojas inicijavo susitikimą su gretimų sklypų savininkais, derino sklypo užstatymo ir kitus techninius aspektus.
„Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus viešinimo procedūra yra privaloma, be jos savivaldybė negali vertinti ir tvirtinti projektinių pasiūlymų. Todėl pernai gegužę vyko viešinimas, kurio metu gyventojai pateikė savo pastabų. Projektinių pasiūlymų vertinimo metu žiūrima kompleksiškai, vertinama, kaip projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, urbanistinius standartus, kiek jis suderinamas su kitais šalia esančiais ar planuojamais objektais ir ar atsižvelgiama į gyventojų lūkesčius bei pastabas“, – aiškino G.Grubinskas.
Pasak jo, visuomenė keičiasi ir laikui bėgant vis labiau įsitraukia į projektų svarstymus, domisi miesto architektūra.
„Tačiau vis dar pastebime tendenciją, kad atvejų, kai visuomenė gausiai įsitraukia į projektų svarstymus viešinimo metu, pasitaiko gana retai. Dažniau domėtis projektais pradedama tuomet, kai pagal išduotus leidimus prasideda darbai – statomos tvoros, atvežama technika. Savivaldybė vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir normomis bei negali nepritarti projektiniams pasiūlymams ar neišduoti statybos leidimo, jei tam nėra teisinio pagrindo, gauti reikalingi suderinimai, projektas atitinka keliamus reikalavimus, o į visuomenės pastabas atsižvelgiama arba kritikos tam numatytu laiku nesulaukiama. Statybą leidžiančių dokumentų galiojimas gali būti panaikinamas teismo sprendimu, savivaldybė išduoto leidimo panaikinti negali“, – teigė G.Grubinskas.
