Šia tema ketvirtadienį nekilnojamojo turto plėtros asociacijos surengtoje konferencijoje „CORE“ pasisakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Karu pradėjome (konferencija pradėta raginimu prisidėti prie „Radarom“ akcijos), karu ir baigsime – praėjusių metų liepos 8 d. įsigaliojo įstatymas, numatantis, kad naujai statomuose pastatuose vystytojai turės įrengti priedangas. Dar ruošiami jį lydintys aiškinamieji aktai, bus rengiamos diskusijos“, – pabrėžė jis.
Antrindamas Saulius Putrimas,„Merko statyba” generalinis direktorius, teigė, kad reglamentas keičiasi itin greitai, į tai įsitraukia daug institucijų ir tas reglamento keitimas dažnai apsiriboja bendrinėmis frazėmis.
„Statybiniai parametrai, kurie turėtų būti keičiami, paprastai nėra priimami dar pusę metų ar metai po to, kai reglamentas priimamas. Perskaitome reglamentą apie priedangą, slėptuves, bet ką tai reiškia statybine prasme, mes iki šiol nežinome“, – pavyzdį pateikė S.Putrimas.
Jis pridūrė taip pat pastebintis reglamentą bekeičiančių institucijų nuostatą, kad už visų pokyčių įgyvendinimą sumokės vystytojas.
„Deja, rinka veikia taip, kad vystytojas sumoka, bet perkelia galutiniam pirminiam būsto pirkėjui“, – apibendrino S.Putrimas.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, kuris apibrėžia ir įpareigojimą vystytojams įrengti priedangą, teigiama, kad:
„Statant naują visuomenės poreikiams naudojamą pastatą (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, arba aukštybinį (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutį gyvenamąjį namą, jame ar jo priklausinyje (-iuose) turi būti suprojektuota (-os) ir įrengta (-os) šio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkanti (-čios) patalpa (-os)“.
Taip pat jame paaiškinama, kad „priedanga – statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ir (ar) kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu (atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų)“.
Lietuvoje iš viso yra apie 1,8 tūkst. pastatų, kurie galėtų tapti priedangomis karinių veiksmų, oro pavojaus atveju žmonėms, pasislėpti juose galėtų apie 17 proc. Lietuvos gyventojų, yra sakiusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
