Apie tai neseniai 15min jau rašė, aptardama svarbiausius šių metų pokyčius statybose.
Nors naujienų – ne viena, pokyčiai palies ir statybas „ūkio būdu“. Pagal iki šiol galiojantį teisinį reguliavimą, bet koks žmogus galėjo pradėti statybą be atestuotų statybos rangovų, tai yra statyti savo jėgomis ir ištekliais. Tai yra vadinamasis „ūkio būdas“.
Iš viso statytojas galėjo rinktis iš trijų statybos organizavimo būdų: rangos (samdomas oficialus rangovas), ūkio (darbus atlieka pats arba samdo atskiras statybų brigadas), mišraus (dalį darbų atliekant rangos, dalį – ūkio būdu).
Kaip 15min informavo aplinkos viceministrė dr. Daiva Veličkaitė-Matusevičė, gruodžio mėnesį Seimo priimtu Statybos įstatymo pakeitimu buvo reikšmingai apribotas šio būdo taikymas, paliekant šią galimybę tik paprastojo remonto atvejams, taip pat fiziniams asmenims, statantiems iki 300 kv. m ploto vienbučius gyvenamuosius pastatus, jų priklausinius ir nesudėtingus statinius.
Šis pakeitimas įsigalios šįmet pavasarį – nuo gegužės 1 d.
„Darbo grupėje diskutuojama dėl tolesnės „ūkio būdo“ raidos, tačiau konkretūs pasiūlymai dar nėra suformuluoti“, – sakė viceministrė.
D.Gedvilas tvirtino, kad statybomis „ūkio būdu“ piktnaudžiauta. „Realybėje statybos „ūkio būdu“ buvo interpretuojamos visiškai kitaip. Statytojai statydavo statinius ir juos parduodavo kitiems piliečiams, nenešdami jokios atsakomybės nei už statinio kokybę, nei už darbų saugą, nei už tvarką statybvietėje, nei už technologijų projekto sprendinių įgyvendinimą, nei už tų statinių tvarumą“, – 15min teigė Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.
Realybėje, anot jo, statytojai naudojo ne tik savo darbo išteklius, bet ir samdė kitas bendroves ir fizinius asmenis statybos projektams įgyvendinti.
Kai statoma „ūkio būdu“, statytojo vaidmuo sutampa su rangovo. Iki šio teisės akto pakeitimo šios dviejų vaidmenų ir atsakomybių sąvokos buvo nepaisoma.
„Tai yra realybėje visi statytojai „ūkio būdu“ turėjo atestuotis kaip statybos rangovai ir nešti visą atsakomybę už statomą statinį, kaip šiuo metu ši atsakomybė yra numatyta visiems atestuotiems statybos rangovams. Deja, bet ūkio subjektai, statę statinius „ūkio būdu“, savęs nesutapatindavo su generalinio rangovo vaidmeniu“, – aiškino D.Gedvilas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius pritarė, kad dalis išties svarbių objektų, statomų „ūkio būdu“, iki šiol buvo statomi su mažesne atsakomybe, mažesne paties statybininko patirtimi, mažesne kontrole, jiems kelti mažesni reikalavimai atestatams.
„Iš dalies pakeitimai yra teigiamas veiksmas“, – 15min pripažino M.Statulevičius.
Vis dėlto, jo nuomone, pakeitimų taikymas yra per platus.
„Manau, kad kol kas galėjo apsiriboti tik su individualiais namais ir neiti į platesnį objektų ratą. Matyt, prie to anksčiau ar vėliau pereisim, kad visi objektai bus statomi statybų valdymo būdu, rangos būdu, kai yra aiški atsakomybė, veikiančios šalys, statybininkai, yra apsidraudę savo civilinę atsakomybę, suteikia garantijas pirkėjams ir yra didesnis patikimumas pirkėjui perkant tokį turtą iš statytojo“, – teigė LNTPA vadovas.