Šiuo metu Agentūra pradėjo vykdyti paraiškų vertinimą, kurių vertė, preliminariais skaičiavimais, siekia apie 210 mln. eurų. Nustačius, kad pateiktų paraiškų bendra investicijų ir (ar) valstybės paramos lėšų suma visgi viršija kvietime numatytą sumą (150 mln. eurų bendroms investicijoms ir 50 mln. eurų valstybės paramai), bus taikomas konkursinis paraiškų atrankos būdas.
Prioritetinis atrankos kriterijus – teikiamos paraiškos yra įtrauktos į savivaldybės parengtą Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą. Papildomi kriterijai – aukštesnė energinio naudingumo klasė, efektyvumas, namo dydis, gyventojų aktyvumas pritariant investicijų planui.
Sureitingavus paraiškas numatoma sudaryti pirmiausia finansuojamų projektų sąrašą. Į šį sąrašą nepateksiančias paraiškas numatoma įtraukti į rezervinį projektų sąrašą, sudarant sąlygas projektus įgyvendinti kitais metais.
Pirmavo didmiesčiai
Taip pat skaičiuojama, kad daugiausiai paraiškų gauta iš Vilniaus (34 paraiškos), Kauno (32) ir Klaipėdos (36) miestų. Paraiškų skaičius, gautas iš trijų didžiųjų šalies savivaldybių, sudaro daugiau kaip penktadalį bendro gautų paraiškų skaičiaus.
„Šio kvietimo rezultatai išryškina keletą svarbių dabartinio renovacijos proceso aspektų. Pirmiausia džiugina tai, kad daugiabučių renovacija išlaiko stabilų pagreitį trijuose didžiuosiuose šalies miestuose“, – tvirtina BETA direktorius Valius Serbenta.
Tarp mažesnių savivaldybių šiame kvietime aktyvumu išsiskyrė Ukmergės rajono savivaldybė, pateikusi 24 paraiškas, Palangos miesto savivaldybė (22 paraiškos), Šilutės (20), Telšių (18), Jonavos (17), Plungės (17) ir Švenčionių (17) rajonų savivaldybės. Po 13 paraiškų gauta iš Kretingos, Prienų ir Šalčininkų rajono savivaldybių.
„Kitas, ne mažiau svarbus faktas – mažesnių savivaldybių, tokių kaip Palanga, Jonava, Ukmergė, Plungė ir kt., pateiktų paraiškų skaičius sudaro apie 10 proc. visų savivaldybėse esančių energiškai neefektyvių daugiabučių“, – teigia V. Serbenta.
Šie skaičiai, pasak V. Serbentos, rodo, kad artimiausiais metais mažesnės šalies savivaldybės bus atnaujinusios didžiąją dalį savo senų daugiabučių namų, o kai kuriose savivaldybėse greitu metu bus atnaujinti visi daugiabučiai namai. Viena jų – Ignalinos rajono savivaldybė, iš kurios dėl šios priežasties nesulaukta nei vienos paraiškos.
Iš viso, įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo programą, nuo 2013 m. Lietuvoje atnaujintas 2431 daugiabutis, šiuo metu įgyvendinama dar apie 1400 daugiabučių atnaujinimo projektų.
Leidžia sutaupyti, didina būsto vertę
Jau savo daugiabučius atnaujinę žmonės įvertina renovacijos naudą, po modernizacijos prie centralizuoto šildymo sistemos prijungtuose daugiabučiuose sutaupoma vidutiniškai 50–70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio.
Namai tampa izoliuoti – panaudojant apšiltinimo medžiagas užkertama bet kokia galimybė pro sienas skverbtis šalčiui, taip pat būstui naudojamą šilumą atiduoti šildant aplinką.
Be to, daugiabučių atnaujinimas taip pat gerokai padidina būsto vertę. Ypač kai „nelikvidūs butai“ pakeičia savo statusą – yra nemažai pavyzdžių, kai didelio ploto, dėl didžiulių šildymo sąskaitų nepatrauklūs butai sudomina ir jaunus pirkėjus. Tas pats ir parduodant butus, mat renovacija buto vertę gali pakelti 10–20 procentų – tiek brangiau už butą renovuotame name mokėtų du iš penkių.
Paskatinti renovuoti savo namus turėtų ir tai, kad šimtu procentų dengiamos visos projekto parengimo ir techninės priežiūros išlaidos. Taip pat apmokama 30 proc. išlaidų, kurios tenka įgyvendinant energijos taupymo priemones. Susumavus, valstybės parama gali siekti net 40 proc. projekto sumos.
