Advokatų kontoros „Wint“ teisininkė Vaiva Voverytė sako, kad nuomotojas neturėtų baimintis tokio prašymo, bet su sąlyga, jeigu patalpos nuomojamos legaliai, sudarant nuomos sutartį.
Be to, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas numato atvejus, kai deklaravimo duomenis gali panaikinti ir pati deklaravimo įstaiga (seniūnija arba savivaldybė): panaikinamas dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje; atsisakoma išduoti ar pakeisti užsieniečiui dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba pasibaigia užsieniečiui išduoto dokumento, patvirtinančio ar suteikiančio teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojimo laikas.
V.Voverytė pažymi, kad būsto savininkas gali vienašališkai išregistruoti asmenį iš patalpų, jei nuomininkas fiziškai nebegyvena patalpose, kuriose deklaruota jo gyvenamoji vieta. Tačiau problemų gali kilti, jeigu nuomininkas piktybiškai neišsikrausto iš nuomojamų patalpų, net ir pasibaigus nuomos sutarčiai – tada negalima ne tik jo išregistruoti, bet ir iškraustyti tampa sudėtinga.
Nemalonumų norintiems išvengti būstą nuomojantiems asmenims teisininkė V.Voverytė primena, kad svarbiausia yra su nuomininku sudaryti nuomos sutartį. „Nuomininkas negali remtis deklaruotos gyvenamosios vietos faktu ir savavališkai gyventi patalpose, jei nėra galiojančios nuomos sutarties, todėl tokia sutartis yra esminė priemonė apsisaugant nuo galimo nuomininko piktnaudžiavimo“, – sako teisininkė.
Jei nuomininkas pažeidžia nuomos sutartį ir neišsikrausto iš patalpų, net ir pasibaigus nuomos sutartyje numatytam terminui, jo iškraustymas turėtų būti sprendžiamas teisminiu keliu. Pasak V.Voverytės, jeigu savininkas imtųsi priemonių savarankiškai neįleisti nuomininko į būstą, pakeisdamas spynas, išnešdamas nuomininko daiktus ir t. t., nuomininkas gali apkaltinti nuomotoją savavaldžiavimu, o tai gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. O štai nuomos sutartis tokį iškraustymą padaro civilizuotą ir daug sklandesnį: nuomotojui tampa ne tik lengviau iškraustyti nuomininką teisminiu keliu, bet ir reikalauti atlyginti visus nuostolius už laikotarpį, kurį patalpomis buvo naudojamasi neteisėtai.
Teisininkė taip pat primena, kad pirmą kartą gyvenamąją vietą Lietuvoje norintys deklaruoti užsienio piliečiai (šiuo atveju – trečiųjų šalių piliečiai) privalo turėti išduotą leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje.
