Pirmieji renovacijos žingsniai: kaip pradėti būsto atnaujinimo procesus

Pirmasis būdas pradėti būsto atnaujinimą – tai padaryti patiems gyventojams. Tokiu atveju už pastato renovaciją atsakingu tampa namo valdytojas – tai gali būti tiek bendrijos pirmininkas, tiek gyventojų jungtinę veiklą atstovaujantis fizinis asmuo ar namą administruojančios įmonės įgaliotas žmogus.

Renovacijos aptarimas

Pirmas svarbus darbas yra inicijuoti daugiabučio gyventojų susirinkimą, kurio metu bus aptartos galimybės atnaujinti pastatą. Čia turi būti sudarytos galimybės gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus.

Susirinkimo organizatorius privalo apie jį pranešti likus ne mažiau kaip keturiolikai dienų. Pranešime privalu nurodyti organizatoriaus rekvizitus, susirinkimo datą, laiką ir vietą, darbotvarkę. Be to, pranešime turėtų būti informacija, kokiais būdais butų savininkai gali susipažinti su papildoma informacija, iki kada galima teikti pasiūlymus, klausimus.

Šiame susirinkime jo organizatorius turi aptarti informaciją apie namo būklę, apžvelgti galimas renovacijos priemones, norint ne tik pagerinti būsto energinį efektyvumą, bet ir užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę gyventojams.

Padėti atsakyti į klausimus gali specialistai

Susirinkimo organizatorius privalo paaiškinti ir pastato atnaujinimo finansines sąlygas, t.y., kokią paramą suteikia valstybė, kokie žmonės turi teisę į šimtaprocentinę kompensaciją. Tai reiškia, kad po pirmojo aptarimo gyventojai turi pilnai suprasti renovacijos proceso eigą, detales.

Į šį susirinkimą galima pasikviesti ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atstovus ar net finansinės institucijos specialistus. Jie ne tik pristatytų namo atnaujinimo finansines subtilybes, bet ir padėtų atsakyti į visus klausimus.

Taip pat po butų savininkų susirinkimo organizatorius privalo parengti priimtų sprendimų protokolą. Jis turi būti paruoštas pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus.

Inicijuoti renovaciją gali ir savivaldybė

Antrasis būdas pradėti daugiabučio proceso atnaujinimą yra sulaukti savivaldybės iniciatyvos, kuri pasirenka daugiausiai energijos vartojančius būstus.

Informavus gyventojus apie galimybę atnaujinti būstą ir gavus jų pritarimą, savivaldybė paskiria projekto administratorių – ne pelno siekiančią organizaciją arba kitą savivaldybei pavaldžią įmonę.

Pritaria daugumos sprendimu

Tiek gyventojų, tiek savivaldybės iniciatyvos atveju, buto savininkų susirinkime gyventojai turi pritarti renovacijai. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju, būsto modernizavimą galima pradėti tik jei jam pritarė 55 proc. namo butų savininkų.

Jeigu renovaciją inicijavo gyventojai, pritarę pradėti modernizavimą, jie privalo išsirinkti projekto administratorių. Dažniausiai tai būna susirinkimą organizavęs asmuo.

Projekto administratoriaus pareigos – itin svarbos, nes jis yra atsakingas už visų būsto modernizavimo etapų eigos priežiūrą, bendravimą ne tik su rangovais, techniniais prižiūrėtojais ar valstybinėmis įstaigomis, bet ir pačiais gyventojais. Tiesa, jei namo butų savininkai bet kurio renovacijos etapo metu tampa nepatenkinti jo darbu, projekto administratorių galima pakeisti daugumos sprendimu.

Paramą gauna tik kriterijus atitinkantys būstai

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvauti ir gauti valstybės paramą gali tik daugiabučiai namai (tris butus ar daugiau turintis pastatas), kurie buvo pastatyti iki 1993 m.

Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas numato, kad parama yra skiriama pastatams, kurie po atnaujinimo pasiekia ne mažesnę kaip C pastato energinio naudingumo klasę, o po renovacijos sutaupo ne mažiau kaip 40 proc. šilumos energijos sąnaudų. Kultūros paveldo objektai turi sutaupyti ne mažiau kaip 25 proc. energijos.

Norėdami sužinoti, kas vyksta po pirmojo gyventojų susirinkimo, skaitykite sekantį turinio projekto „Renovacija: būsto savininko atmintinė“ straipsnį.