Kavinės virsmą butais Juodkrantėje pirmieji pastebėjo 15min. Portalas rašė, kad čia 2022-ųjų vasarą imti pardavinėti butai, nors šioje vietoje turėtų būti rekonstruota kavinė.
Po 15min straipsnio sujudo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija), Neringos savivaldybė, į vietą vyko ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Statybų inspekcija ištyrusi situaciją pranešė, kad jos pačios darbuotojo išduota deklaracija apie statybos užbaigimą arba paskirties pakeitimą patvirtinta neteisėtai ir žadėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šio dokumento galiojimo panaikinimo. Tačiau to galiausiai neprireikė, statytojui radus sprendimą.
Skirtas griežtas papeikimas, į teismą nesikreipta
Neringos savivaldybė išdavė statybos leidimą 320 kv. m ploto maitinimo paskirties pastato kapitaliniam remontui 2020 m. spalio 12 d.
Leidimas buvo išduotas pastato-kavinės kapitalinio remonto darbams. Paskirtis – maitinimo, parengto projekto sprendiniais nebuvo numatyta poilsio ir (ar) gyvenamosios paskirties patalpų (turtinių vienetų) formavimo“, – 15min anksčiau patvirtino Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.
Projekte buvo numatyta atstatyti sudegusį priestatą ir suformuoti tris naujas patalpas, nekeičiant viso pastato naudojimo paskirties.
Galiausiai dalies patalpų paskirtis buvo pakeista iš maitinimo į poilsio, taip pat vietoj planuotų trijų patalpų radosi septynios, nors paties pastato paskirtis ir nebuvo pakeista.
Prokuratūra tuomet kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti statybos užbaigimo deklaracijos galiojimą ir įpareigoti atsakovą išregistruoti statinį iš Nekilnojamojo turto registro. Pats statytojas spalio 27 d. kreipėsi į Statybos inspekciją prašydamas panaikinti deklaracijos patvirtinimą ir įregistravimą informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Statybos inspekcija tai padarė.
Statybos inspekcijos atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė 15min patvirtino, kad inspekcija nesikreipė į teismą dėl 2022 liepos 13 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, kadangi deklaracija 2022-10-28 buvo panaikinta statytojo prašymu.
Sausį Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Raštutytė 15min patvirtino, kad Statybų inspekcija 2022 m. lapkritį raštu informavo prokuratūrą, kad vadovaudamasi statytojo prašymu panaikino statybos užbaigimo deklaraciją ir nurodė, kad Registrų centre panaikinta teisinė deklaracijos registracija.
Nenustatyta viešojo intereso pažeidimų vykdant statybas Juodkrantėje
Antradienį Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl statinių esančių Žaliajame kelyje 3, Juodkrantėje.
2022 metų rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos prašymą buvo pradėtas tyrimas dėl galimai pažeisto viešojo intereso vykdant statybas adresu Žaliasis kelias 3, Juodkrantė.
Pažymėtina, kad sklypas, esantis adresu Žaliasis kelias 3, Juodkrantė, yra saugomoje teritorijoje, Kuršių nerijos nacionaliniame parke.
Turimais duomenimis, minėtu adresu stovėjusiam apleistam pastatui–kavinei su poilsio patalpomis 2020 metų spalio 12 d. buvo išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statytojui – vienai privačiai Kretingoje registruotai įmonei – atlikti maitinimo paskirties pastato kapitalinį remontą. Projekte, pagal kurį buvo išduotas statybų leidimas, buvo numatyta perplanuoti kavinės pagrindinį pastatą, atstatyti sudegusį priestatą ir suformuoti tris turtinius vienetus (atskiras patalpas), nekeičiant viso pastato naudojimo paskirties.
Prokuratūros atlikto tyrimo metu surinkta duomenų, kad ginčo pastate suformavus 7 turtinius vienetus (atskiras patalpas) 3 patalpų paskirtis buvo pakeista iš maitinimo į poilsio paskirties patalpas.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Laura Paulikienė 2022 m. spalio mėn. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su pareiškimu, kuriuo buvo prašoma panaikinti statybos užbaigimo deklaracijos galiojimą, kurios pagrindu buvo įregistruotos trys atskiros poilsio patalpos.
Anot pranešimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. lapkritį raštu informavo prokuratūrą, kad, vadovaudamasi statytojo prašymu, panaikino prokuroro teisme užginčytą statybos užbaigimo deklaraciją. Atsižvelgiant į tai, kad deklaracija ir jos sukeltos teisinės pasekmės buvo panaikintos, neliko prašymo teismui pagrindo ir dalyko, todėl prokuratūra kreipėsi į teismą dėl administracinės bylos nutraukimo.
Nepaisant to, kad statybos užbaigimo deklaracija buvo panaikinta, suformuoti 7 turtiniai vienetai pagal faktinį suplanavimą lieka. Kylant grėsmei, kad minėti statiniai gali gali būti naudojami kaip poilsio patalpos, kas yra teisės aktų šioje teritorijoje draudžiama, prokuroras savo iniciatyva atliko papildomą tyrimą viešojo intereso gynimo aspektu dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo įvertinimo.
Apie patalpų naudojimo paskirtį ir kontrolę perklausus Neringos savivaldybės, šios atstovė S.Vaišvilaitė komentavo lakoniškai: „Pastate veikla nėra vykdoma“. Kad pastatas liko padalintas į septynias patalpas problemos nematė Jonas Lisauskas, projektą vykdžiusios individualios įmonės „E. Stasiulaičio prekybos įmonės“ atstovas. Jis VŽ.lt sakė, kad tai kapitalinio remonto metu esą galėjo daryti. Į 15min siųstus klausimus nei įmonės atstovai, nei vadovas Egidijus Stasiulaitis sausio mėnesį neatsakė. Tačiau anksčiau pastarasis gynėsi, kad butų šiame pastate esą nepardavinėja, nors skelbimai ir šalia pastato esanti iškaba rodė priešingai.
Pasak prokuratūros, įvertinus papildomo tyrimo metu surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, jog suformuoti 7 atskiri turtiniai vienetai, iš kurių 6 pagal naujai patvirtintą deklaraciją apie statybos užbaigimą yra maitinimo paskirties patalpos ir viena – vandens mazgas, taip pat įvertinus 2020 metų spalio 12 d. išduoto statybos leidimo teisėtumą, nei teisės aktų, nei viešojo intereso pažeidimų nenustatyta.
Pranešime teigiama, kad minimi statiniai patenka į teritoriją, kurioje esančių statinių paskirtis – paplūdimio lankytojų aptarnavimas, t. y. paplūdimio lankytojams reikalingų komercinių paslaugų teikimas: maitinimo, komercinės, nuomos, rekreacinės (bet ne nakvynės) paslaugos, taip pat sudaromos sąlygos tenkinti higienos poreikius. Tyrimo metu nustačius, kad visų 6 atskirų nekilnojamojo turto objektų paskirtis – maitinimo, darytina išvada, kad ši veikla šioje teritorijoje galima, o pastato padalinimas į atskirus turtinius vienetus nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, nes teisės aktuose nėra numatyta draudimų ir/ar ribojimų, kiek turtinių vienetų gali būti formuojama viename pastate.
Generalinė prokuratūra pažymi, Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalis reglamentuoja statinių naudotojų pareigą naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punktas numato, kad statinių naudojimo priežiūra yra viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų. Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Šiuo atveju prokurorė L. Paulikienė Neringos savivaldybės administracijai pateikė visą informaciją apie susidariusią situaciją ir administracija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, imsis priemonių, kad būtų užtikrintas statinio naudojimas pagal paskirtį.
Anot Generalinės prokuratūros, Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į praktikoje kylančias situacijas dėl piktnaudžiavimo nustatant projektuojamų statinių (patalpų) paskirtis iš valstybės institucijų, savivaldybių, kitų organizacijų, asociacijų atstovų, sudarė darbo grupę, kuri nagrinės teisės aktų, reglamentuojančių projektuojamų statinių paskirties reikalavimus, siekiant inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų nustatomi detalūs kriterijai, skirti identifikuoti numatomų projektuoti statinių paskirtis. Darbo grupėje bus aptartas ir minėtas atvejis.
Savo sprendimus skųsti tenka ne pirmą kartą
Tai ne pirmas atvejis, kai Statybos inspekcijai tenka skųsti savo pačios išduotus dokumentus. Kodėl taip nutinka, aiškinosi 15min. Vienas iš garsiausiai nuskambėjusių atvejų – „Gelvonų terasų“ istorija.
Rezonansinė „Gelvonų terasų“ istorija buvo sulaukusi ir Seimo, ir Aplinkos ministerijos, ir STT dėmesio. Teisinių bei institucinių raizginių įkaitais yra tapę daugiau nei pusšimtis pirkėjų, rezervavusių butus naujame sostinės Šeškinės gyvenamojo rajono daugiabutyje. Jiems beieškant teisybės teismuose, istorija įgijo naujų vingių – per trumpą laiką pasikeitė net keli pastato savininkai, o butai vėl tylomis pardavinėjami, nepaisant teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
„Gelvonų terasų“ pirmoji savininkė ir statytoja įmonė „Edensa“ nurodė dėl institucijų – Statybų inspekcijos ir NŽT – veiksmų patyrusi didžiulių nuostolių ir žada artimiausiu metu teikti 5 mln. eurų vertės ieškinį valstybei.
„Edensos“ vadovė Monika Norkutė 15min šią savaitę teigė, jog įmonė šiuo metu yra nemoki ir vos tik pateikusi ieškinį teisman žada skelbti bankrotą.
