Šiuo metu renovuojantys savo būstą gyventojai gali gauti 30 proc. valstybės paramą energiją taupančioms priemonėms, jei po modernizacijos daugiabutis pasieks ne mažesnę nei C energinio efektyvumo klasę ir sutaupys ne mažiau, kaip 40 proc. šildymui reikalingos energijos. Tačiau tokio dydžio paramos ateityje galės tikėtis tik tie butų savininkai, kurie nuspręs daugiabučio atnaujinimo metu siekti aukštesnių energinio efektyvumo klasių.
„Daugiabučio modernizacijos metu galima pasiekti ir daugiau nei 80 proc. siekiantį suvartojamos pastato energijos sutaupymą t.y. renovuojant pastatą į A ir aukštesnę energinio efektyvumo klasę. Tačiau kol kas dauguma projektų remiasi valstybės nustatytu minimumu ir siekia tik C ir B klasės. Žinoma, tai yra susiję su renovacijos kaštais – už pigiausią kainą niekuomet negausime aukščiausios kokybės“, – teigia Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius Aidas Vaičiulis.
Anot A. Vaičiulio, ankščiau ar vėliau siekiantiems aukštesnių energinio efektyvumo klasių, paramos lygis nesikeis, o gyventojams, siekiantiems valstybės nustatyto minimumo, ši parama mažės.
Lietuviai gauna didžiausią paramą daugiabučių modernizacijai
Mūsų šalyje valstybė stengiasi besirenovuojančius gyventojus paremti įvairiais būdais. Pirmiausia, butų savininkams suteikiamos garantijos už modernizacijos paskolas. Antra, jiems skiriamos 30 proc. subsidijos energiją taupančioms priemonėms. Trečia, kompensuojamos visos projekto parengimo, administravimo ir statybos techninės priežiūros vykdymo išlaidos. Jei sudėtume visą šią paramą, valstybė prie renovacijos dabar prisideda nuo 40 iki 43 proc., priklausomai nuo gyvenamojo namo dydžio.
Pasak pašnekovo, tokia didelė valstybės parama renovacijos proceso dalyviams iki šiol nėra teikiama nei vienoje Europos šalyje. Todėl jo nuomone, ja reikėtų suskubti pasinaudoti.
„Tie, kurie dabar suskubs ir renovuosis, taip sumažindami energines išlaidas bei padidindami gyvenimo komfortą – išloš. Tačiau gyventojai, kurie praleis šią progą, ateityje už naudojamą energiją mokės tik daugiau, kadangi reikia renovuoti didžiulį pastatų kiekį, valstybė ateityje diferencijuos savo paramą ir laukiantieji paramos iš valstybės gaus mažiau. Tikėtina jei „atsibundančių“ skaičius didės, tai dar ir dėl tam momentui galiojančio paramos reikės pastovėti eilėje“, – teigia A. Vaičiulis.
Ateityje – daugiau dėmesio kokybei
Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius pastebi, kad netolimoje ateityje įgyvendinant modernizacijos projektus reikėtų daugiau dėmesio skirti visapusiškai kokybei.
„Renovacijos darbų kokybės klausimas yra itin aštrus. Jis apima ne tik energinio naudingumo klasės rezultatus, bet ir paties modernizavimo proceso kokybę. Gyventojai pasitikintys tik rangovu, tikisi aukštos kokybės bet nusivilia, jei negauna to, ko tikėjosi.
Visų pirma, reikia skirti dėmesio kokybiškam projekto paruošimui. Vėliau vykdomas projekto įgyvendinimo ir tinkamų statybos produktų parinkimo valdymas ir priežiūra, užkertant kelią nekokybiškų ir nesertifikuotu statybos medžiagų naudojimui“, – sako A. Vaičiulis.
Pasak pašnekovo, šiuo metu fiksuojamas tiek medžiagų, tiek darbų kainų augimas. Jei prie aukštos kainos pridėsime dar ir darbų kokybės trūkumą, butų savininkai nebenorės investuoti į savo daugiabučių modernizaciją.
Renovacija prisideda prie energetinės nepriklausomybės
Gyventojai dažniausiai nusprendžia renovuoti savo daugiabutį, norėdami mažiau mokėti už šildymą ir gyventi komfortiškiau. Tačiau daugiabučių modernizacija atneša ir globalių naudų, pavyzdžiui, prisideda prie didėjančios šalies energetinės nepriklausomybės.
„Karas Ukrainoje labai aiškiai parodė, kad esame priklausomi nuo iškastinio kuro, todėl turime siekti, kad mūsų pastatai, daugiabučiai nenaudotų iškastinio kuro ir apskritai naudotų labai mažai energijos“, – teigia A. Vaičiulis.
Statybų sektoriaus vystymo agentūros direktorius pabrėžia, kad visi pastatai turės būti modernizuoti iki nulinės energijos, nes esame Europos Sąjungos (ES) nariai ir Lietuva yra pritarusi šiam tikslui. Dar prieš karą Ukrainoje ES nusprendė, kad ambicingas tikslas pasiekti neutralumą klimato kaitos atžvilgiu negali būti pasiektas be esminių pastatų pakeitimų, drastiškai sumažinančių jų energijos poreikius ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą šį tikslą pasiekti buvo užsibrėžta iki 2050 m., tačiau dabar dauguma ES šalių šį terminą perkėlinėja iki 2030–2035 m.
Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
