Kurį laiką jie mokėsi staliaus, mechaniko ir santechniko įgūdžių – „Penelopės sunkvežimio“ pertvarkymą jie dokumentavo „YouTube“ svetainėje.
Prieš šešis mėnesius jie nusprendė imtis tolesnių veiksmų: metė darbą, pardavė savo namus ir išvyko į užsienį, neturėdami jokio plano grįžti į Jungtinę Karalystę.
Iki pandemijos Kerry dirbo laisvai samdoma renginių organizatore ir mokė jogos, bet per „Covid“ perėjo dirbti nuotoliniu būdu, o Craigas kilo karjeros laiptais dirbdamas alaus darykloje.
„Buvome labai nepatenkinti tuo, kaip klostėsi mūsų gyvenimas: karjera, namui reikėjo remonto, man reikėjo naujo automobilio. Reikėjo investuoti į savo gyvenimą ir tęsti jį toliau arba viską apversti aukštyn kojomis, kad galėtume būti laimingi“, – sakė Kerry.
Craigas pridūrė, kad abu gaudavome gerus atlyginimus, bet jautė, kad tarsi nejuda pirmyn.
Gyvenimas pakrypo teigiama linkme, nes šiuo metu jie yra Turkijoje ir keliavo po Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lichtenšteiną, Italiją, Graikiją ir Kiprą. Toliau jų sąraše – Kazachstanas ir Marokas.
Pora mano, jog buvusioje karinėje transporto priemonėje nėra ankšta.
Pasak Kerry, pastaruoju metu jiedu diskutavo apie tai, kad turbūt turi per daug vietos – gali mėgautis nuolatine karališko dydžio lova.
Jų sunkvežimyje yra pilno dydžio virtuvė, dušas, kompostuojamas tualetas.
Neseniai apsistoję Airbnb, jie pamanė, kad erdvė per didelė, ir pasiilgo savosios. Pora laikosi griežto mėnesinio biudžeto ir turi sumą, kurios neviršydami jie žino, kad neleis santaupoms sumažėti ir nereikės grįžti į Jungtinę Karalystę.
Kerry taip pat kelias valandas per dieną dirba virtualia asistente, taip užsidirbdama pajamų ir keliaudama.
„Žinojome, kad jei negausiu jokio darbo, mums pinigų užteks metams, o tada turėsime apsisukti, grįžti ir susirasti darbą. Pasirodo, darbą turiu. Taigi mūsų santaupos sumažėjo tik truputį“, – pasakojo Kerry.
Kerry pridūrė: „Dabar turiu draugų, kurie manė, kad tai, ką mes darėme, buvo juokinga, ir vienas iš jų šį savaitgalį nusipirko furgoną. Noriu tai daryti dabar, kol esu fiziškai pajėgi. O kai man bus 60 metų, aš visiškai pasiruošusi visą dieną sėdėti ir dirbti darbą“.
Craigas, laikydamasis tos pačios pozicijos, sakė nenorintis atsidurti tokioje situacijoje, kai 30 ar 40 metų dirbęs, kad įmonė ar asmuo praturtėtų, o atėjus pensijai, o aš nieko negalėtų daryti.
„Jei pažvelgtumėte į dabartinę pasaulio ekonomiką ir pabandytumėte pažvelgti į ateitį, kokia ji bus? Kas žino? Tad kam laukti? Kodėl to nepadarius dabar, o vėliau dėl to nerimauti?“ – paragino jis.
