Vilniaus miesto architektūrinės kalvos dešiniajame Neries krante tūrinio-erdvinio formavimo gairės rugpjūčio 21 d. 14 val. bus pristatomas Lietuvos architektų rūmų Vilniaus regioninei architektūros tarybai. Vėliau dokumentas bus teikiamas tvirtinti Vilniaus miesto Tarybai. Jai pritarus „Architektūrinės kalvos“ teritorijoje rengiami projektai turės atitikti patvirtintas formavimo gaires.
Parengtose „Architektūrinės kalvos“ gairėse akcentuojamas poreikis koordinuoti aukštybinės statybos procesus, prioritetą teikiant Vilniaus senamiesčio unikalumui. Taip pat siekiama, kad architektūrinė kalva darniai įsilietų į Vilniaus centrinės dalies miestovaizdį ir nuosaikiai jį papildytų šiuolaikiškais architektūriniais kompleksais.
„Architektūrinės kalvos“ formavimo gairės – ilgai lauktas metodinis ir praktinis įrankis, brėžiantis aiškią centrinio verslo rajono dešiniajame Neries krante plėtojimo kryptį. Remdamiesi 1966–1974 metais architektų Vytauto ir Algimanto Nasvyčių pasiūlyta naujojo Vilniaus centro urbanistine vizija, laikydamiesi 2009–2010 metais Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais nustatytų principų, aktualizavome ir papildėme šios išskirtinės miesto dalies formavimo nuostatų sistemą“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Jos nuomone, taikant „Architektūrinės kalvos“ gaires teritorija dešiniajame Neries krante vėl turi galimybę tapti unikaliu Vilniaus miesto bruožu, kurti nuosaikų ir integruotą santykį su medinėmis Šnipiškėmis bei UNESCO pasaulio paveldo vietove – Vilniaus istoriniu centru.
Efektyvesnis aukštybinės statybos koordinavimas
„Architektūrinės kalvos“ gaires rengė „ID Vilnius“ ir VILNIUS TECH Urbanistinės analizės laboratorija.
Bendrovės „ID Vilnius“ architektas Matas Cirtautas tvirtina, kad ir iki šiol planuojant Vilniaus miestą taikyti gana pažangūs aukštybinės statybos reguliavimo principai, iš esmės nenusileidžiantys Londone, Paryžiuje, Vienoje ar Varšuvoje taikomai praktikai.
„Bendrasis planas, nustatantis teritorijų užstatymo principus ir parametrus, miesto vaizdų apsauga, vizualinio poveikio vertinimas pasitelkiant virtualų miesto modelį ir kiti įrankiai būtini norint suderinti du Vilniaus miesto vystymo prioritetus – formuoti šiuolaikišką įvaizdį ir tai daryti nepažeidžiant vertingo centrinės dalies miestovaizdžio“, – pabrėžia architektas urbanistas.
Anot jo, nors šiame kelyje pasitaiko nesklandumų, tai tik įrodo, kad nepakanka vien formaliai prižiūrėti aukštybinės statybos procesus. Reikia periodiškai peržiūrėti šių objektų statybą reguliuojančių dokumentų aktualumą ir didinti taikomų kontrolės bei koordinavimo įrankių efektyvumą.
„Architektūrinės kalvos“ santykis su Senamiesčiu
Pasak VILNIUS TECH Urbanistikos katedros profesorės Dalios Dijokienės, „Architektūrinė kalva“, kaip aukštybinių pastatų koncentracijos zona Vilniaus centrinėje dalyje, pasižymi ne tik aukštybinės statybos vystymo potencialu, bet ir patenka į specialių tūrinės-erdvinės kompozicijos formavimo apribojimų sistemą.
Šiuos apribojimus lemia teritorijos išsidėstymas saugomoje urbanistinėje vietovėje (Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinė vietovė) ir Vilniaus (Senamiesčio) vizualinės apsaugos pozonyje, taip pat artima kaimynystė su Vilniaus senamiesčiu – UNESCO pasaulio paveldo statusą turinčia vertybe.
„Architektūrinės kalvos“ aplinkoje yra ir daugiau kultūros paveldo objektų (pvz., Šnipiškių dalis, vadinama Skansenu). Šios aplinkybės įpareigoja kompleksiškai įvertinti „Architektūrinė kalva“ kalvos formavimo sąlygas, kurias kuria Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane įtvirtinta kultūros paveldo saugojimo koncepcija ir konkretūs paveldo statusą turintys objektai“, – teigia profesorė.
D.Dijokienė akcentuoja, kad svarbiausias iššūkis yra bendras visų suinteresuotų šalių – Savivaldybės, nekilnojamojo turto plėtotojų, ekspertų (architektūros, urbanistikos ir kultūros paveldo specialistų) ir visuomenės – sutarimas. Svarbu, kad rengiant studiją sukurtas ir taikytas aukštybinės statybos vizualinio poveikio vertinimo algoritmas būtų diegiamas praktikoje, sudarytų sąlygas formuoti reprezentatyvų sostinės centrą – ir funkcionalų, ir estetiškai patrauklų.
Siūloma įdiegti projektavimo reikalavimus
Rengiant gaires peržiūrėti iki šiol neišplėtotų teritorijos kvartalų formavimo sprendiniai ir nuspręsta toliau taikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009–2010 metais patvirtintuose dokumentuose nustatytus „Architektūrinės kalvos“ formavimo prioritetus, principus ir priemones.
Gairių autoriai taip pat pasiūlė įvesti keletą šiuolaikiškų naujovių: aukštybinių pastatų projektavimo reikalavimus bei aukštybinės statybos projektų rengimo ir vertinimo rekomendacijas. Projektuotojai turės laikytis nustatyto aukštingumo, užstatymo intensyvumo, integruoti viešąsias erdves, kurios turėtų būti gyvos ir patogios, užtikrinti čia dirbantiems ir gyvenantiems kokybišką aplinką, numatyti statinių funkcijų įvairovę.
Šie reikalavimai turėtų būti taikomi visuose aukštybinės statybos projektų rengimo etapuose (inicijavime, galimybių modeliavime ir vertinime, taip pat architektūrinių sprendinių rengime ir derinime).
Turintys pasiūlymų dėl parengto dokumento prašome rašyti studijos rengėjams „ID Vilnius“ el. p. info@idvilnius.lt iki rugpjūčio 16 d.
Gairių tvirtinimo etapai
Tvirtinant „Architektūrinės kalvos“ formavimo gaires remiamasi Architektūros įstatymo 11 straipsniu, Architektūros kokybės vertinimo metodikoje numatyta gairių projekto rengimo ir jo teikimo visuomenei susipažinti tvarka.
Pagal šią tvarką, gairių projektas turi būti teikiamas visuomenei susipažinti ne trumpiau kaip 20 darbo dienų nuo jo paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos, informuojant, iki kada galima teikti pasiūlymus dėl gairių projekto.
Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po gairių projekto viešinimo pabaigos, savivaldybės interneto svetainėje paskelbiami motyvai, kaip atsižvelgta į motyvuotus visuomenės pasiūlymus.
Surinkus visuomenės pastabas ir parengus gautų visuomenės siūlymų apibendrinimą ne vėliau kaip 10 darbo dienų nuo viešinimo termino pabaigos, gairių projektas su visuomenės pasiūlymų apibendrinimu teikiamas atitinkamai regioninei architektūros tarybai. Gavus regioninės architektūros tarybos rekomendaciją, gairės toliau tvirtinamos savivaldybės tarybos sprendimu.
Su „Architektūrinės kalvos“ formavimo gairėmis galite susipažinti čia.
