„Placense“ – tai debesų kompiuterija paremta duomenų analitikos platforma, kuri renka duomenis ir analizuoja žmonių judėjimo įpročius. Ji žino, kur jūs lankotės, kiek laiko ten praleidžiate, kokius maršrutus renkatės, kiek jums metų, kokia jūsų lytis ir t.t.
Internetinio pasaulio pagalba fiziniam
„Internetinis pasaulis žino viską, kas yra susiję su vartotojų elgsena. Kai užeinate į internetinį puslapį, jo savininkas apie jus žino viską, ką tame puslapyje darote. Ir į tai atsižvelgdamas prisitaiko: niekas nevyksta atsitiktinai, kiekvienas jūsų žingsnis internetiniame pasaulyje yra įvertinamas. Tačiau fiziniame pasaulyje verslas neturi tokios žinojimo privilegijos, todėl verslininkai apie savo vartotojus nežino tiek daug“, – interviu 15min teigė D.Gildoni.
Anot verslininko, dėl šios priežasties jų sukurto įrankio pagrindinė užduotis – „kad vietos įgautų prasmę“. D.Gildoni pateikė Vokietijos mažmenininkės „Edika“ pavyzdį, ji kasmet uždaro daug parduotuvių tik dėl to, kad trūksta informacijos apie jos vartotojų įpročius.
„Dabar norint įeiti į rinką rinkos tyrimą reikia atlikti „rankiniu“ būdu ir daugelis tai daro, remdamiesi labai senomis metodologijomis. Naudojantis mūsų sistema, tereikia įvesti vietos adresą ir jums bus pateikta ataskaita, kuri rodys, kaip dažnai žmonės pas jus lankosi, kiek laiko jie ten praleidžia, gausite net informaciją, iš kur žmonės atvyksta. Taip pat analizuojama informacija, kur jūsų vartotojai gyvena, jų pragyvenimo lygis, kiek laiko jie vienoje ar kitoje vietoje užsibūna, kaip jie tą vietą pasiekė. Mes netgi žinome, kiek vaikų ar gyvūnų jie turi“, – aiškino D.Gildoni.
Įveiktas „privatumo paradoksas“
Pasakodamas D.Gildoni teigė suprantantis, kad visa tai skamba beprotiškai – tokia privati ir jautri informacija yra surenkama bei naudojama komerciniais tikslais. Tai ypač stebina dėl to, kad šiemet įsigaliojo asmens duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuris sugriežtino taisykles po socialinį tinklą „Facebook“ sukrėtusio „Cambridge Analytica“ skandalo.
„Mes, kaip verslas, norėtumėte tokią informaciją gauti, tačiau šiame amžiuje, kur duomenų apsauga yra ne tik mada, bet ir pagrindinė verslo problema, turime paradoksą. Nes, iš vienos pusės, turime technologiją, kuri suteikia mums šiuos duomenis, bet, iš kitos pusės, bendrovės bijo ją naudoti, nes gali sulaukti didžiulių teisinių ginčų“, – teigė D.Gildoni, kuris rugsėjo 20 dieną kalbės konferencijoje „PropTech Baltic“.
D.Gildoni tai pavadino „privatumo paradoksu“, kurį jo įmonei pavyko išspręsti. „Placense“ naudojami algoritmai surenka informaciją, ją analizuoja, tačiau niekas negali sužinoti ar atsekti konkretaus individo, iš kurio tie duomenys buvo gauti.
„Mūsų sukurtas algoritmas yra visiškai suderintas su asmens duomenų apsaugos reglamentu (BDAR). Aš surenku iš jūsų informaciją, bet ja manipuliuoju taip, kad net aš negalėčiau sužinoti, kad tai būtent jūsų informacija. Net jeigu į mano serverį būtų įsilaužta, nebūtų galima jūsų identifikuoti. Mums rūpi ne asmeninė, o grupės statistika“, – 15min aiškino verslininkas.
D.Gildoni pasakojo, kad informacija yra surenkama pasitelkus sensorius ir programėles, esančias telefone.
Bendrovės paslaugomis naudojasi įvairių šakų verslai – nuo savivaldybių iki didžiulių energetikos įmonių. Į įmonę jau yra investavusi Vokietijos energetikos bendrovė „Innogy“ ir viena didžiausių tyrimų bendrovių „Nielsen“.
Reikia būti atsargiems, bet ne paranojiškiems
Kalbėdamas apie asmens duomenų apsaugą, D.Gildoni sakė, kad patys žmonės turi atidžiau vertinti, kokią informaciją jie pateikia viešoje erdvėje. Taip pat atidžiau rinktis, kur jie naršo ir kam jie suteikia duomenis. Tačiau, jo nuomone, pats vartotojas negali visko padaryti pats.
„Tokios kompanijos kaip mes turi būti „vartininkais“, kad būtų sukurta saugi aplinka visiems. Įmonės galės naudotis informacija, o vartotojai galės būti ramūs net ją suteikdami“, – mano jis.
Anot jo, asmeninės informacijos apsauga niekuo nesiskiria nuo kokybiško maisto, geros kaimynystės pasirinkimo. Kaip renkatės šiuos dalykus, taip pat atidžiai reikėtų stebėti internetinę aplinką ar pasirinkti antivirusinę sistemą. Tiesa, net ir geriausia apsauga nėra 100 proc. patikima.
„Vartotojai turėtų atidžiai žiūrėti, kokių duomenų iš jų prašo programėlės. Pavyzdžiui, jeigu parsisiunčiate muzikinę ar piešimo programėlę, jai nebūtina žinoti jūsų vietos. Navigacijai nebūtina prieiga prie mano media failų. Turite suprasti, kam duodate sutikimą ir kodėl, ir tai, kad dienos pabaigoje naudos gavėjas turite būti jūs“, – kalbėjo pašnekovas.
Viena iš klaidų, kurias daro interneto ir telefoninių programėlių vartotojai, D.Gildioni teigimu – automatinis sutikimas su viskuo. Tačiau jo nuomone, dabartinė paranoja yra perdėta.
„Reikia suprasti, kad ne viskas daroma dėl asmeninės naudos, dažnai tai reikalinga tam, kad nauda būtų suteikta vartotojams“, – kalbėjo D.Gildioni.
Jo nuomone, baimė, kad „protingų namų“ sistemose surinkta informacija galėtų būti panaudota prieš mus pačius, taip pat yra perdėta. Esą tokios sistemos sukurtos „tarnauti žmogui“, o tie, kurie norėtų nuslėpti kažkokią informaciją, jos tikrai nesuteiks jokiems namų prietaisams.
„Dažniausiai tokia informacija yra tik mūsų pačių naudai ir turi mūsų gyvenimą paversti paprastesniu bei saugesniu. Įsivaizduokite, kad esate oro uoste ir jūsų namai supranta, jog iškeliaujate. Dėl to dujos bus atjungtos. Tai gali išgelbėti milijardus dolerių ir gyvybių kasmet“, – mano D.Gildioni.
