Tokiais atvejais dažnai kyla teisiniai ginčai tarp vystytojo ir kliento, tačiau išvengti nemalonumų gali padėti keli esminiai susitarimai, kuriuos būtina atlikti prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį.
Būtina prašyti būsto plano
R.Pleteras pabrėžia, kad renkantis naujos statybos būstą, būtina atkreipti dėmesį į tai, ką vystytojas nurodo kaip parduodamo būsto naudingąjį plotą. „Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojantį statybos techninį reglamentą, naudinguoju būsto plotu laikomas gyvenamųjų kambarių, virtuvės, sanitarinių mazgų, koridorių ir kitų šildomų patalpų bendras grindų plotas“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas.
Eksperto teigimu, renkantis būstą, klientui visuomet rekomenduojama prašyti naudingąjį būsto plotą įrodančių dokumentų, pvz. buto plano. Buto plane svarbu pastebėti, ar jame nėra įtraukos papildomos ar pagalbinės erdvės, tokios kaip balkonas ir terasa ar sandėliukas.
„Kai perkamas naujos statybos būstas, ypač iš brėžinio, buto planas tampa esminiu dokumentu. Įprastai tokiame dokumente nurodomas ne tik buto išdėstymas, bet ir judėjimo srautai, mat labai svarbu iš anksto žinoti, kad, pavyzdžiui, pastačius pastatą, viduryje buto neatsiras atraminė kolona, kuri, be abejonės, mažintų buto plotą“, – aiškina R.Pleteras ir priduria, kad visų papildomų ir pagalbinių patalpų plotai turi būti skaičiuojami atskirai ir jokiu būdu neįtraukiami į buto plotą.
„Pasitaiko atvejų, kai NT skelbimuose buto plotas nurodomas su balkono ar terasos plotu. Taip elgtis negalima“, – pabrėžia R.Pleteras ir ragina domėtis būtent naudinguoju būsto plotu.
Preliminari sutartis – būtinybė
Visgi, R.Pleteras sako, kad statomo būsto išmatavai kartais gali skirtis nuo tų, kai būstas jau būna pastatytas, tačiau dažniausiai skirtumai būna minimalūs, o dėl jų rekomenduojama sutarti preliminarioje būsto pirkimo-pardavimo sutartyje.
„Tokiais atvejais, prieš sudarant finalinę pirkimo–pardavimo sutartį, prašome įvertinti, ar pokyčiai yra, ir jei taip, ar tie pokyčiai nėra didesni nei numatyti preliminarioje sutartyje, ir, galiausiai, ar jie neturės įtakos gyvenimo kokybei“, – dėsto R.Pleteras.
Ekspertas patikina, jei pastatytame bute išryškėja pažeidimai dėl būsto ploto, klientas visuomet gali reikalauti sumažinti perkamo būsto kainą arba išvis atsisakyti sudaryti galutinę pirkimo-pardavimo sutartį.
Tuo pačiu „Bonava Lietuva“ vadovas pažymi, kad visi būsto pirkimo proceso metu kylantys klausimai turi būti sprendžiami iki pagrindinės sutarties pasirašymo.
Taip pat R.Pleteras, besirenkančius naują būstą, ragina atidžiai įvertinti kas įį parduoda ir su kuo sudaroma sutartis. Tai, pasak eksperto, padaryti galima atsiverčiant vystytojo internetinę svetainę, pasidomint apie anksčiau įgyvendintus projektus, patikrinant atsiliepimų skiltį apie kokybę, juk neretai pasitaiko atvejų, kai vystytojai užsimoja parduoti nekilnojamą turtą vietose, kur jo net negalima statyti, arba dėl kitų specifinių pažeidimų negali užbaigti pastato statybos, nors pirkimo–pardavimo sutartys jau būna pasirašytos.
